Maždaug 500 litų, mokamų už šildymą, sutaupytų kiekvienas namų ūkis, jeigu valstybė sutaupytų 3–4 mlrd. litų, kuriuos kasmet sumoka už energetinių resursų importą iš Rytų, teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Kaip pasiekti šį ir kitus Lietuvai svarbius energetikos tikslus, yra numatyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė. Strategija dar bus tvirtinama Seime.
„Turime labai aiškų strateginį tikslą pasiekti, kad svarbiausiose energetikos srityse įgyvendinami projektai garantuotų mūsų energetinės sistemos nepriklausomumą, reikalingų alternatyvų, konkurencingos rinkos atsiradimą, integraciją į europines sistemas ir energijos taupymą.
Visos šios svarbios strategijos įgyvendinimas turi garantuoti vieną svarbiausią dalyką, kad mūsų vartotojai būtų patikimai ir kiek įmanoma pigiausiai aprūpinami svarbiausiais energetiniais resursais“, – sakė Premjeras Andrius Kubilius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.
A. Sekmokas yra sakęs, kad strategijoje numatytų priemonių įgyvendinimas atsieitų maždaug 30–40 mlrd. litų. Premjeras teigia, kad tokios strategijos neįgyvendinimas vartotojams kainuotų dar daugiau, ir pateikia situacijos dėl dujų pavyzdį, kuomet dabar pirkdami dujas per metus išleidžiame milijardu litų daugiau nei vokiečiai.
Energetikos ministro teigimu, strategijoje yra užsibrėžiami trys svarbiausi tikslai: energetinis saugumas, konkurencingumas ir darni plėtra.
„Mes turime pasiekti, kad mūsų vartotojams energetiniai ištekliai kainuotų ne brangiau negu Europos vartotojams. Tai leistų mums kasmet sutaupyti 3–4 mlrd. litų, kuriuos mes sumokame už energetinių resursų importą iš Rytų.
Tikslas yra, kad dauguma šių pinigų liktų Lietuvos ekonomikoje, tai leistų sukurti 5–6 tūkst. darbo vietų, taupyti lėšas, skatinti Lietuvos ekonomiką, tai leistų kiekvienam namų ūkiui sutaupyti apie 500 litų, kurie tenka šildymui“, – sakė A. Sekmokas.
Numatomos priemonės tam pasiekti apima ir Visagino atominės elektrinės, Šiaurės-Baltijos šalių elektros jungties „NordBalt“, Lietuvos-Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“, gamtinių dujų terminalo statybos projektus, vadinamosios Trečiosios Europos Sąjungos strategijos įgyvendinimą.
