Tokį įstatymo projektą neseniai registravo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Nors Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pozicijai šią dieną laikyti šventine, tačiau tarybos narių pozicijos gerokai išsiskyrė.
Darbdavių organizacijų atstovai reikalavo, kad įvedant naują nedarbo dieną būtų atsisakyta vienos iš kitų dabar įtvirtintų nedarbo dienų – pavyzdžiui, lapkričio 2 d.
Tačiau profesinių sąjungų atstovai tokiai pozicijai nepritarė.
Jeigu Vyriausybė ir Seimas galutinai pritars siūlomoms Darbo kodekso pataisoms, nauja nedarbo diena turėtų atsirasti jau nuo 2026 m.
Kitais metais sausio 13 d. bus antradienis.
Primename, kad Seime yra registruota ir kita pataisa, susijusi su šventinėmis dienomis.
Liberalai Simonas Gentvilas, Simonas Kairys ir Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo iš tokių dienų sąrašo išbraukti gegužės 1 d. – Tarptautinę darbo dieną.
Prieštaraudamos papildomam laisvadieniui, darbdavių organizacijos paprastai teigia, kad Lietuvoje ir yra ir taip daug šventinių dienų.
Tuo metu profesinių sąjungų atstovai primena, kad nemaža jų dalis sutampa su sekmadieniais.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad per visus 2023 m., įvertinus visas šventines dienas ir atostogas, visoje Europos Sąjungoje darbuotojai dirbo vidutiniškai po 36,1 val.
Lietuvių pradirbtų valandų kiekis gerokai lenkė ES vidurkį ir siekė 38,3 val.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad šiai organizacijai priklausančiose šalyse per 2022 m. darbuotojai dirbo vidutiniškai 1746 val.
Lietuviai su 1624 pradirbtomis valandomis atsiliko nuo šio vidurkio. Tačiau vis tiek dirbo ilgiau nei, pavyzdžiui slovakai, slovėnai, japonai, latviai ar daugelio Skandinavijos šalių darbuotojai.
