„Tikiuosi, kad šia skaičiuokle pavyks išsklaidyti mitus, kad nuo šiol gatvėse galės riedėti tik naujausi automobiliai. Netaršių automobilių tikrai galime rasti visose automobilių klasėse, svarbu pasirinkti teisingai“, – pranešime žiniasklaidai cituojama aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.
Kaip bus skaičiuojamas mokestis
Naujoje skaičiuoklėje mokesčio dydį gali pasitikrinti ir tie, kurie žino savo automobilio CO2 vertę, ir jos nežinantys. Nežinant automobilio CO2 vertės gali prireikti nurodyti automobilio masę (kg), pavarų dėžės tipą (mechaninė ar automatinė), variklio galią (kW). Taip pat skaičiuoklė vertina ir įstatymo projekte numatytas lengvatas.
Suvedus būtinus skaičiavimui nurodyti parametrus (kuro tipas, automobilio Euro standartas, automobilio CO2 vertė ir pan.), skaičiuoklė pateiks palyginimą tarp planuojamų mokesčių dydžių nuo 2023 m., kai, tikėtina, mokestis pradės galioti, ir 2025 m., kai nebegalios lengvata naudotojo mokesčiui automobiliams, registruotiems iki 2020 m. liepos 1 d.
Aplinkos ministerija primena, keičiamu Motorinių transporto priemonių registracijos įstatymu pagal tą pačią formulę apskaičiuojamas ir automobilių registracijos, ir jų taršos apmokestinimas.
Mokestį sudaro du pagrindiniai elementai – išmetamas anglies dioksido kiekis, tenkantis vienam nuvažiuotam kilometrui (jis yra proporcingas kuro sąnaudoms ir atspindi automobilio variklio efektyvumą), bei automobilio Euro standartas (jis parodo automobilio taršą oro ir jai mažinti skirtų technologijų pažangą).
Projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms visuomenės grupėms. Iki 2025 m. pabaigos nustatomas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 m.
Sveikatai žalingas kietąsias daleles aplinkos ore skleidžiantis transportas yra ir didžiausią atmosferos taršą generuojantis Lietuvos ekonomikos sektorius. Visai planetai pavojinga tarša šiltnamio dujomis Lietuvoje nuo 2005 m. didėjo 50 proc. – kaip jokioje kitoje srityje.
Pastaraisiais metais automobilių tarša azoto oksidais Lietuvos sostinėje nemažėja ir laikosi arti leistinos ribos. Užtat karantino metu 2020-aisiais sumažėjus judėjimui asmeniniais automobiliais, vidutinė kietųjų dalelių koncentracija Vilniuje ir Kaune sumažėjo trečdaliu.
