.jpg)
Iš pirmo žvilgsnio – tai tiesiog paveikslas, kuriame pavaizduotas vienas žymiausių Lietuvos menininkų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
„Tas paveikslas naktį šviečia, tas paveikslas prie tam tikro apšvietimo naktyje visas švyti.“
Tačiau mokslininkai ir pats paveikslą tapęs menininkas sako: šis darbas – mokslo ir meno susiliejimas – yra tikra sensacija pasaulyje, mat dažai sumaišyti su DNR medžiaga. O tai reiškia, kad panaudojant įvairias tapybos technologijas, menininkui paveiksle pavyko užkoduoti šimtą devyniasdešimt šešis žymiausius Čiurlionio kūrinius, Lietuvos himną ir net linkėjimus Lietuvai. Taikant tokią metodiką suklastoti meno kūrinius tampa neįmanoma.
„Esmė pati pagrindinė, ne pats paveikslas, bet tos technologinės galimybės. Jas naudojant mene, tiek skulptūrose, tiek moliniuose induose, mes galime identifikuoti, nes paveikslas turi savo unikalų DNR, mes galime identifikuoti tą DNR ir suklastoti paveikslo, ar kitokio meninio kūrinio, kuris turi savo DNR, jau nebeįmanoma“, – sakė menininkas Tadas Sokolovas.
„Mes ką padarėme, tai kompiuterinį kodą transformavome į tą DNR kodą ir pagaminome laboratorijoje būtent DNR seką, kuri ir talpina tą skaitmeninę informaciją. Tai buvo skystis. Mėgintuvėlis su skysčiu, kuriame ištirpusi DNR“, – pasakojo vienas idėjos autorių mokslininkas Lukas Žemaitis.
Nuskaityti tai, kas užkoduota – paprasta.
„Paimame labai mažą dalį to paveikslo, ant adatos galo, galime paimti nuo pačio paveikslo, nuo nugarinės jo dalies, ten taip pat palikau aš tam tikras vietas, kur padengta DNR, įdedame į tam tikrą aparačiuką, kuris primena šiek tiek mobilų telefoną arba alkotesterį, prijungiame prie kompiuterio, ir mes atkoduojame viduje esančius čiurlionio paveikslus, NFT ir Lietuvos himną“, – aiškino T. Sokolovas.
Tie patys mokslininkai pernai DNR molekulėje įrašė Lietuvos himną. Ir žada atradimais stebinti toliau.
Tapo neeilinio įvykio liudininkais
Kaune dėl pliaupusio lietaus į iškilmingą Valstybės dienos minėjimą susirinko itin mažai žmonių. Tačiau atėjusieji tapo neeilinio įvykio liudininkais. Iš Kauno į pirmąjį žygį išlydėtas neseniai įkurtas motošaulių būrys, kuris tęs sparnuotųjų husarų tradicijas.
Štai taip plieninius žirgus Kaune prie Vienybės aikštės užkuria motošauliai, kitaip sparnuotieji husarai, ir pirmą kartą leidžiasi į žygį per Lietuvą.
Šauliai skelbia, kad, įkurdami motošaulių būrį, pratęsia Abiejų Tautų Respublikos laikais gyvavusių ir priešams siaubą kėlusių sparnuotųjų husarų istoriją – tik tikrus žirgus keičia plieniniai.
„Tie sparnuoti husarai yra nugalėję 5 kart didesnę maskolijos armiją. Tai tą pergalę, manau, pakartos kartu su Ukraina ir Lietuva, ir Lenkija – tai bus mūsų visų bendra pergalė“, – sakė motošaulys Kęstutis Ščevinskas.
Tad ir žygio tikslas ne tik populiarinti Šaulių sąjungą, bet ir rinkti paramą Ukrainai – pirks elektrinį motociklą ar kelis, kurių, sako, kariaujančiai šaliai labai reikia.
„Patogesnė judėjimo priemonė, su ja daugiau vietų galima pasiekti tokių, kurių neįmanoma automobiliu arba pėstute, tai čia vienas iš tikslų, bet čia buvimo kartu momentas, mes radome dar vieną bendrą dalyką, kuris mus jungia“, – pastebėjo motošaulė Onutė Verygaitė.
Pirmasis žygis truks 4 dienas, motošauliai įveiks 800 kilometrų. Motociklai ateityje greičiausiai taps ir jų pratybų dalimi.
„Pirmą kartą važiuojam su ginklais tokioje kompanijoje ir tikimės, kad tai bus ne paskutinis, nes norime ir toliau integruoti motociklizmą į pratybas, kurios vyksta mūsų miškuose sakė motošaulys“, – Paulius Tarūta.
Nuo pat ryto Kaune pliaupęs lietus šaulių neišgąsdino, o štai kitų kauniečių gretas gerokai išretino. Į iškilmingą Valstybės dienos minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje susirinko vos pora šimtų patriotų
„Širdy pakilimas, čia didelė šventė. Kaip neateiti į tokią iškilmingą dieną. Ar lyja, ar snigtų, vis viena reikia dalyvauti.“
„Džiaugiamės tokia diena gražia, džiaugiamės gyvenimu, džiaugiamės Lietuva.“
„Privalau. O kaip čia gali išgąsdinti, juk Valstybės diena vieną kartą metuose būna… aš esu pilietė.“
Marijampolėje – išskirtinė galimybė
Štai Marijampolė Valstybės dieną paminėjo linksmai, nuotaikingai ir išradingai – čia šalia išskirtinės miesto veidasienės miestiečiai turėjo galimybę įsiamžinti.
Šventinę dieną reikia pasidovanoti sau dovaną, nusprendė marijampoliečiai, pasiryžę savo nuotraukomis papildyti miesto požeminėje perėjoje esančią veidasienę. Suvalkiečiai didžiuojasi gyvendami Lietuvoje ir perduoda nuoširdžius linkėjimus savo šaliai.
„Galimybė pasiekti pasaulį, žinias, keliauti. Tai yra tai, kas šiandieną yra Lietuva.“
„Būti ryžtingai, turėti savo tikslus ir siekti visko, kas geriausia.“
„Palinkėčiau stiprybės, ištvermės, gal šiais laikais labiausiai trūksta.“
