Išdraskyti globos namai, išdalyti vaikai, atimtas jų būstas ir prievarta atlaisvintos patalpos - taip dar Artūro Zuoko vadovaujama Vilniaus savivaldybė susidorojo su Lietuvos katalikių moterų sąjungos įsteigtais laikinaisiais vaikų globos namais. Šios patalpos iki šiol stovi tuščios.
Atkakli kova dėl patalpų, esančių Daukšos g. 3, beveik šventoje sostinės senamiesčio vietoje - tiesiai prieš Aušros Vartus, truko ne vieną dieną ir net ne vienus metus. Tuomečio mero A. Zuoko vadovaujama savivaldybė, regis, negalėjo susitaikyti su mintimi, kad komerciškai itin patrauklioje vietoje stovinčio pastato visas antras aukštas 1996 metais buvo atiduotas Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) įsteigtiems laikiniesiems vaikų globos namams, rašo „Lietuvos žinios“.
Patalpos tuo metu, kai atiteko globos namams, buvo visiškai apleistos, langai užkalti, o didžiausias jų trūkumas - šildymas krosnimis. Negyvenamas buvusias siuvimo cecho patalpas pagal panaudos sutartį LKMS išnuomojusi Vilniaus valdžia tikrai nebuvo pernelyg dosni ir nemanė kada nors būti apkaltinta dėl to, kad gardų senamiesčio kąsnelį atidavė vaikams.
Ideali vieta verslui
Visai kitaip po dešimtmečio mąstė sostinės savivaldybės administracijos valdininkai. 500 kvadratinių metrų patalpų langai žvelgia į miesto sienos likučius ir lietuviškąją Jeruzalę: Aušros Vartus, kur kasdien gausu maldininkų, šios vietos neaplenkia nė vienas turistus vežantis autobusas, čia būtinai užsuka ir savarankiškai keliaujantys turistai. Šios vietos vertę pakėlė ir popiežius Jonas Paulius II, lankęsis čia 1993 metais.
Tikėtasi milžiniško pelno populiarioje vietoje įkūrus viešbutį ar kitą komerciškai vertingą objektą. Tačiau tam reikėjo, kad pro langus Vilniaus senamiesčiu gėrėtųsi ne beglobiai vaikai, o pinigus Vilniuje svajojantys išleisti turistai.
Suremontavo už labdarą
LKMS, patalpas Daukšos g. 3 gavusi panaudai, tikėjosi, kad sutartis su savivaldybe bus pratęsiama kasmet. Todėl tuometė LKMS pirmininkė Gražina Paliokienė pasirūpino, kad iš užsienyje paaukotų lėšų patalpos būtų suremontuotos, įrengtas vietinis šildymas. Globos namų darbuotojams nebereikėjo kūrenti krosnių, nors kai kuriuose kituose namo butuose jos naudojamos iki šiol. Vaikai galėjo džiaugtis karštu ir šaltu vandeniu.
Panaudos sutartis, kurią sudariusi savivaldybė negauna jokių įplaukų už suteiktas patalpas, palieka miestui galimybę bet kada ją nutraukti. Tačiau tai padaryti nėra lengva. Kaipgi nutrauksi panaudos sutartį su globos namais, jei juose gyvena kelios dešimtys tėvų neprižiūrimų vaikų? Kas jais dar pasirūpins, jei ne miestas ir ne valstybė?
Skundai ir nesantaika
Galimybių iškraustyti vaikus atsiranda, jei pasistengiama įrodyti, kad suremontuotos ir įrengtos patalpos neatitinka higienos reikalavimų, globėjai tinkamai nesirūpina vaikais, nepateikti kokie nors svarbūs dokumentai.
Atsitiktinumas ar ne, tačiau būtent 2003-2005 metais į savivaldybę ėmė plūsti skundai, esą LKMS nesusitvarko su savo globotiniais. Tuose skunduose būta tiesos, mat nenuostabu, kad gatvėse surinkti, asocialiose šeimose augę vaikai nėra gero elgesio pavyzdys. Dėl visko kaltinta vaikus priglaudusi, jais pasirūpinusi organizacija.
Vilniaus savivaldybė ir Visuomenės sveikatos centras gavo ne vieną gyventojų skundą dėl nuolatinio bildesio ir triukšmo, kurį kelia antrame aukšte lakstantys vaikai, dėl netinkamo globotinių elgesio, dėl užpiltų butų. Visuomenės sveikatos centras nurodė savivaldybės administracijai rasti vaikų globai tinkamesnes patalpas.
Būta nemenkų problemų ir tarp katalikių moterų. Jos labai paaštrėjo 2004-2006 metais, kai iš labdaros gyvenanti LKMS patyrė finansinių sunkumų, negalėjo atsiskaityti su darbuotojais.
„Kaimynai lyg per didinamąjį stiklą stebėjo šiuos globos namus, - patvirtino vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. - Katalikės moterys turi dar vieną, vien mergaitėms skirtą prieglaudą Žirmūnų g. 123. Dėl jos gyventojai beveik nesiskundė. Dėl Daukšos g. 3 nuolat tekdavo aiškintis konfliktus, kurie kildavo ir tarp pačių darbuotojų, ir su kaimynais“. Atrodė, jog nesutarimai ir gyventojų skundai eskaluojami sąmoningai, kad globos namai būtų iškeldinti.
„Atsirado norinčiųjų įsigyti patalpas Daukšos gatvėje, ir tie pirkėjai jau susitarė su gyventojais, kad sumokės jiems gerus pinigus, susitarė net su kažkuo savivaldybėje, kad įsigis pastatą, - dar 2005 metais per patį puolimo prieš globos namus įkarštį televizijos žurnalistams pasakojo G.Paliokienė. - Buvo atėję žmonės iš savivaldybės, kalbėjosi su manimi, ir ne kartą. Man sakė, kad atsisakytume pastato, ir tada problemos iškart išnyks“.
Išjungė vandenį ir elektrą
2006-ųjų liepos 5-ąją pasibaigus panaudos sutarties, kuri atnaujinama kasmet, terminui, Vilniaus savivaldybė jos nepratęsė. Priežastis esą ta, kad LKMS Vaikų ir jaunimo paramos centras nepateikė siūlymo 2005 metų gruodžio 14 dieną skelbtam konkursui. Likus kelioms dienoms iki sutarties termino pabaigos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba R.Šalaševičiūtę informavo, kad ieškojo tinkamesnių patalpų vaikų globos namams, tačiau jų rasti nepavyko.
Savivaldybės administracija vis vien nusprendė iškraustyti globos namus.
„Mums pateikė ultimatumą išsikraustyti, - susinervino prisiminusi valdininkų atakas LKMS nuo 2005 metų vadovaujanti Janina Klungevičienė. - Mes iš tų namų nesikraustėme. Grasino, kad atims vaikus. Neturėjome sutarties, negalėjome pratęsti higieninio paso. Mums išjungė elektrą, nutraukė vandens tiekimą. Tada Naujojoje Vilnioje radome privatų namą, kurio savininkai jį išnuomojo. Namas geras ir kiemas gražus, bet mums už nuomą reikia mokėti, o pinigų trūksta net būtiniausioms vaikų reikmėms. Daukšos gatvėje už patalpas nemokėjome, jos buvo lengvai pasiekiamos, pačiame miesto centre“.
„Visus vaikus savivaldybė ruošėsi atiduoti į įvairius globos namus Vilniaus mieste, - patvirtino R.Šalaševičiūtė. - Aš asmeniškai kalbėjau su tuomečiu meru A.Zuoku, kad negalima draskyti šeimos, vaikai ten gyveno po dvejus metus, jie kitos šeimos neturi, nes tėvų teisės ribojamos arba apribotos. Procesas buvo sustabdytas ir tie vaikai, kurie dar nebuvo išskirstyti po kitus globus namus, persikėlė į privatų namą Naujojoje Vilnioje. Bet dalis vaikų buvo išskirti“.
Prašė 4 mln. litų
Savivaldybė, atėmusi patalpas iš vaikų, iškart sumanė jas parduoti. 2006 metų liepą Valstybės turto fondas paskelbė aukcioną, pirminė 500 kvadratinių metrų patalpų kaina - 4 mln. litų. Per pustrečių metų pirkėjas neatsirado. Paskutinis aukcionas vyko šių metų gegužę, kaina sumažinta iki 2,5 mln. litų, tačiau ir šįkart patalpomis niekas nesusigundė.
„Jėzau Marija, dabar pasikeitė Seimas, A. Zuokas nebe meras, - atsirado viltis J. Klungevičienei. - Miestas privalo mums duoti patalpas pagal panaudos sutartį. Iš ko mes, ubagai, galime mokėti už patalpas? Vaikui skiria tik 1400 litų krepšelį, iš kurio reikia mokėti atlyginimus, nuomą, komunalinius mokesčius, aprengti ir pamaitinti vaikus. Visos visuomeninės organizacijos gauna patalpas pagal panaudą, o mums tegul grąžina patalpas Daukšos g. 3. Aš raktus tebeturiu, neatidaviau jų. Ten viskas buvo vaikams pritaikyta“.
Žino J. Klungevičienė, kad namai jau nebe tie. Iškrausčius vaikus, kažkas sunkvežimiais išvežė likusį turtą, net vandens čiaupai nusukti ir nuplėštos apdailos lentelės. Grįžus atgal tektų iš naujo remontuoti patalpas.
Naujojoje Vilniuje, Balinskio g. 6, LMKS paramos centras įsikūręs laikinai, kol Vokietijoje gyvenantys šeimininkai nuomoja sąjungai savo namą. Vieną dieną teks ir iš jo išsikraustyti. Ten dabar gyvena 32 vaikai.
Savivaldybė slapukauja
Dėl Daukšos g. 3 esančių patalpų LŽ nusiuntė klausimus Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjai Silvestrai Miškinienei. Klausėme ir apie tai, kaip savivaldybė ketina panaudoti minėtas patalpas, jei per dvejus metus nepavyko jų parduoti.
Atsakymo negavome, nors laukėme beveik savaitę. Gali būti, kad savivaldybė toliau žaidžia savo žaidimą siekdama, kad neįvykus aukcionui, kai nurodyta nerealiai aukšta kaina, patalpos galiausiai atitektų tiems žmonėms, kurie pamalonintų ir jiems palankų sprendimą priėmusius valdininkus.
Rūta Skatikaitė
