Kauno miesto savivaldybė pagaliau nusprendė susigrąžinti sau priklausantį turtą, kurį šiuo metu valdo privati bendrovė ir dėl to kasmet gauna maždaug po 1 mln. litų pajamų.
Paaiškėjo, kad gaudama didžiulę sumą bendrovė „Kauno keliai“ Kauno požeminių tinklų, kitaip dar vadinamų kolektoriais, priežiūrai teišleisdavo dešimtadalį pajamų, o jų renovacijai neskyrė nė cento.
Todėl miesto savivaldybės tarybos kolegija nutarė kolektorių priežiūrą patikėti tai bendrovei, kuri laimės žadamą skelbti konkursą.
„Kolegijos nariai įpareigojo savivaldybės administraciją ruošti dokumentus, kad būtų paskelbti konkursai pirkti kolektorių priežiūros paslaugas“, - LŽ sakė Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Valius Knokneris. Kauno politikams skirtame aiškinamajame rašte jis pabrėžė, kad miesto biudžetas negauna didelės sumos teisėtai jam priklausančių pajamų. Jas būtų galima skirti tiems patiems kolektoriams remontuoti ir prižiūrėti.
„Ir pinigų dar liktų!“ - pareiškė Kauno vadovus beveik dvejus metus įvairiais raštais raginęs spręsti kolektorių likimą tarybos narys Kęstutis Mikėnas. Jis net kreipėsi į miesto prokurorus, kurie pagal politiko pateiktą medžiagą pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kolektoriai - inžinerinės požeminės komunikacijos. Jas naudoja tokios įmonės kaip Vakarų skirstomieji tinklai, „Kauno energija“, „Mikrovisata TV“, „Kauno vandenys“, „Init“, „Teo LT“. Iš viso kolektorių reikia trylikai miesto įmonių. Jos per 2006-uosius „Kauno keliams“ už tinklų priežiūrą sumokėjo per 1,1 mln. litų. Panašią sumą ši bendrovė iš kolektorių naudotojų gavo pernai ir užpernai.
Pagal 2004 metais atliktą teisinę registraciją, Kauno kolektorių vertė - beveik 134 mln. litų. Iki 1982-ųjų jie neturėjo šeimininko. Kiekviena įmonė savo inžinerines požemines komunikacijas prižiūrėjo pati. Vėliau buvo įsteigtas Kolektorių baras ir objektas tapo Vyriausybės nuosavybe. Miestui kolektoriai oficialiai perduoti 1996-aisiais.
Kauno tarybos sprendimu kolektorius pasitikėjimo teise valdė, naudojo ir disponavo savivaldybės įmonė „Kauno keliai“. 2002-aisiais, reorganizavus „Kauno kelius“ į dvi bendroves, kolektoriai netapo nė vienos jų nuosavybe. Požeminės komunikacijos tebepriklausė savivaldybei. Kiek vėliau „Kauno keliai“ tapo privačia bendrove, tačiau iki šiol patikėjimo teise valdo kolektorius. Jie yra nusidėvėję. „Kauno keliai“ lėšų skirdavo tik einamajam remontui, likusieji pinigai naudoti pačios bendrovės reikmėms.
Kristina Kučinskaitė
