Dramos terapija, pasak Monikos, yra išskirtinis būdas padėti žmogui ne tik išgyventi emocines traumas, bet ir įprasminti jas kūrybiniame procese.
„Kadangi didžioji žmonijos veiklos dalis yra, na galima sakyti, dramatiniai veiksmo susitikimai, tai yra žmogaus santykis su kitais, santykis su jį supančia aplinka, santykis su savimi pačiu, tad dramos terapija yra labai lanksti tarpininkė tarp kūrybos ir psichoterapijos.
Dramos terapija, kaip nė viena kita terapija, sugeba integruoti psichoterapinį procesą į kasdienį žmogaus gyvenimą, nes ji yra veiksmo terapija“, – aiškina Monika.
Proga „išsitaškyti“ savo emocijose
Šis metodas ypač efektyvus potrauminiu laikotarpiu, kai žmogui reikia sugrįžti į gyvenimą po sunkių patirčių. Monika pabrėžia, jog dramos terapijos veiksmingumas buvo įrodytas daugybe mokslinių tyrimų, ypač Izraelyje, dirbant su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis ir jų palikuoniais.
„Aš pati tokios praktikos neturėjau, tai galiu tik liudyti remdamasi lietuvių kolegių Gretės Jalmokaitės, kuri dirbo pabėgėlių centruose, bei Marijos Judzentavičiūtės, vykusios į Ukrainą su tikslu padėti moterims, jų vaikams ir šeimoms, pasidalinimais.
Buvo nelengva, tačiau labai aktualu ir naudinga. Moterys turėjo progą „išsitaškyti“ savo emocijose saugioje aplinkoje ir vėl susirinkti save iš naujo, o svarbiausia, jos pradėjo juoktis“, – dalijasi kolegių patirtimi, Monika.
Dramos terapija, pasak M. Bičiūnaitės, taip pat turi didelį prevencinį potencialą, padedant bendruomenėms pasiruošti ekstremalioms situacijoms.
„Dramos terapija yra viena iš holistinių sveikatinimo būdų. Holistinėje medicinoje labiausiai skatinama ir akcentuojama prevencijos nauda, nes kai viskas įvyksta, tada jau reikia galvoti, kaip padėti žmogui išgyventi, padėti išbūti situacijoje. Ekstremalioje situacijoje jau nieko naujo neišmoksi, tuomet veikia instinktai ir tavo sukauptos žinios“, – sako ji.
Kūryba – būdas įveikti ekstremalias situacijas
Paklausta, kaip galėtų prisidėti ekstremaliomis sąlygomis, Monika atsako kukliai, bet užtikrintai: „Tuo metu, kai yra ekstremali situacija, tai ir yra ekstremali situacija, joje reikia veikti ir aš nesu tikra, ar aš toje situacijoje veikčiau tik kaip dramos terapeutė, gal aš visų pirma veikčiau kaip pilietė. Jeigu būčiau sveika ir sąmoninga, veikčiau taip, kad galėtume išgyventi“.
Ji pabrėžia, kad kūryba – nuo meno, poezijos iki dainų – yra svarbus išgyvenimo įrankis net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Kaip aktorė ir terapeutė, Monika gerai supranta kūrybos galią.
„Kaip ir minėjau, Dramos terapija yra meno sritis, kuri yra tarpininkė tarp meno ir psichoterapijos. Teatras man suteikia galimybę, leidžia panirti į kūrybinį procesą, ko pasėkoje įvyksta emocijų perkaita. Aš, kažkuria prasme, „terapinuosi“ mene“, – sako ji.
Tačiau Monika vis dažniau save identifikuoja kaip dramos terapeutę, o ne aktorę, nes būtent ši sritis jai suteikia didesnę prasmę gyvenime.
Holistinis požiūris į žmogų
Monika yra ne tik dramos terapeutė, bet ir kinų medicinos bei akupunktūros specialistė. Šios žinios ir suteikia jai galimybę taikyti holistinį požiūrį į žmogų.
„Aš jau nebegaliu kalbėti vien tik apie dramos terapiją sausai, nes mano patirtis prasiplėtusi ir susideda iš įvairių pagalbos įrankių. Kinų medicina yra susijusi su streso, emocijų atpažinimu bei valdymu, savęs susirinkimu, pripažinimu bei išsaugojimu. Ši medicina siūlo labai platų savipagalbos įrankių spektrą, kuriuos derinu ir integruoju dirbdama su pacientais ir kurie duoda puikius rezultatus.
Ypač, kalbant apie prevenciją, žmogus išeina turėdamas įrankius ateities situacijoms, kuriuos galės panaudoti. Tačiau, akcentuoju kiekvienam, kad tik sėdint ant sofos ir filosofuojant, metodikos ir įrankiai neveikia. Reikia nuolat treniruotis, kaip treniruojame raumenis, negalime pasiduoti“, – sako ji.
Būdas atrasti save iš naujo
Monikos patirtis ir žinios Rytų medicinoje leidžia jai integruoti įvairius metodus, kurie padeda klientams ne tik išgyventi, bet ir augti. Ji dalijasi istorija apie moterį, kuriai dramos terapija padėjo susidoroti su išsėtinės sklerozės diagnoze.
„Moteris, kuriai buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė, didelius komplimentus skyrė dramos terapijai ir sakė, kad tik jos dėka, šiai dienai jos diagnozė yra paneigta. Tai skamba kaip stebuklas, tikrai.
Manau, kad tiesiogiai dramos terapija negalėjo išgydyti šios klastingos ligos, tačiau jos metodų pasėkoje, kuriuos ji išbandė tęstinėse mūsų susitikimų sesijose, moteris pradėjo suvokti, jog ji nėra vien tiktai liga, kad ji dar turi aibę kitų resursų, kurie gali padėti jai su šia negalia susitvarkyti. Tai labai svarbu suvokti, nes mumyse glūdi savigydos lobynai“, – atskleidžia ji.
Kalbėdama apie balansą tarp menininkės ir terapeutės vaidmens, Monika pabrėžia, kad šios veiklos viena kitą puikiai papildo.
„Ten kur aš garsinu filmus, vaidinu teatre, ar filmuojuosi, aš esu Monika, kuri tuo metu turi galimybę išjausti savo išgyvenimus, savo emocijas per personažą, per situacijas, per santykį su kitais. O kai esu dramos terapeute, „atsitraukiu“ nuo savęs, tada asistuoju savo klientes ar grupės dalyves, esu kitų žmonių lydėtojos pozicijoje. Ten jau visai kitas mano vaidmuo, nors įrankiai atrodytų panašūs“, – sako moteris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
