Rusijos ir Kinijos karinė aviacija kirto Korėjos oro gynybos identifikacijos zoną (KADIZ) 9 val. 35 min. vietos (2 val. 35 min. Lietuvos) laiku ir ją paliko 13 val. 53 min. vietos (6 val. 53 min. Lietuvos) laiku.
Tačiau lėktuvai kirto KADIZ „nepažeisdami Pietų Korėjos oro erdvės“, teigė Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) ir pridūrė, kad kariuomenė „identifikavo lėktuvus prieš jiems įskrendant į KADIZ ir dislokavo karinių oro pajėgų naikintuvus, kad būtų imtasi taktinių priemonių rengiantis bet kokiems nenumatytiems atvejams“.
Oro gynybos identifikavimo zona – tai platesnė nei šalies oro erdvė teritorija, kurioje saugumo sumetimais bandoma kontroliuoti orlaivius, tačiau ši sąvoka neapibrėžta jokioje tarptautinėje sutartyje.
Kinijos gynybos ministerija šiuos skrydžius pavadino devintuoju bendru strateginiu patruliavimu, kuris vyko virš Japonijos jūros, Pietų Korėjoje dar vadinamos Rytų jūra.
Oficialioje savo socialinių tinklų paskyroje ji pridūrė, kad skrydžiai buvo surengti penktadienį „pagal metinį Kinijos ir Rusijos kariuomenių bendradarbiavimo planą“.
Pietų Korėjos kariuomenės pareigūnai vietos žiniasklaidai pranešė, kad Kinijos karinė aviacija, praskridusi tarp Korėjos pusiasalio ir Japonijos netoli ginčijamos Ijeodo uolos, skrido link nedidelių Dokdo salų prie Pietų Korėjos rytinės pakrantės.
Rusų lėktuvai taip pat skrido į pietus link Dokdo salelių, japoniškai vadinamų Takešima.
Pareigūnai sako, jog Kinijos ir Rusijos orlaiviai į pietus nuo Dokdo skrido kartu, o vėliau išsiskirstė.
Nuo 2019-ųjų Kinija ir Rusija reguliariai vykdo skrydžius į Pietų Korėjos oro gynybos zoną be išankstinio pranešimo, ir teisinasi vykdančios bendras pratybas.
Panašūs incidentai įvyko praeitų metų liepą ir gruodį bei 2022-ųjų gegužę bei lapkritį, o Pekinas ir Maskva skrydžius apibūdina kaip jungtinį strateginį oro patruliavimą.
Pietų Korėjos gynybos ministerija penktadienį išreiškė apgailestavimą Kinijai ir Rusijai dėl to, kad jų kariniai orlaiviai įskrido į Pietų Korėjos oro gynybos zoną ir „skraidė ilgesnį laiką be išankstinio perspėjimo“, sakoma pareiškime.
Ministerija prašė, jog „būtų imtasi atitinkamų veiksmų išvengti situacijos pasikartojimo“ ir kad „tokie veiksmai be reikalo kelia įtampą regione“.
Kinija ir Rusija nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios savo ginkluotąsias pajėgas nuosekliai didina ir plečia karinius ryšius.
Abi šios šalys taip pat yra tradicinės Šiaurės Korėjos, aršios Seulo priešininkės, sąjungininkės.
Pietų Korėja ir JAV branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją kaltina tūkstančių karių siuntimu Rusijai su tikslu prisidėti prie kovos Ukrainoje. Šį mėnesį Pchenjanas ratifikavo naują gynybos paktą su Maskva.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
