Pirmuoju Lietuvoje veikiančiu mobiliojo ryšio operatoriumi buvo dabartinės „Telia Lietuva“ pirmtake – įmonė „Omnitel“. 1995 m. jos tinkle ir įvyko pirmasis lietuviškasis oficialus pokalbis GSM ryšiu.
„Tai buvo skambutis, nuo kurio prasidėjo skaitmeninio mobiliojo ryšio era Lietuvoje. Iki šiol populiariausia pasaulyje GSM ryšio technologija naudojama balso, signalizacijų, logistikos duomenų bei kitų techninių signalų perdavimui“, – aiškina „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Tačiau galimybė bet kada susisiekti su norimu žmogumi neseniai nepriklausomybę atkūrusioje šalyje buvo gerokai apribota. Tiesa, ją ribojo ne ryšio signalai, bet žymiai banalesnė priežastis – plonos piniginės.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1994 m. vidutinė mėnesinė alga į rankas Lietuvoje siekė 250 litų (kiek daugiau nei 72 eurus). 1995 m. ji pakilo iki 316 litų (92 eurų). Tais pačiais metais mobilųjį telefoną įsigyti už mažiau nei 1000 litų (kone 300 eurų) buvo neįmanoma.
„Tai reiškia, kad jam įsigyti reikėjo mažiausiai 8 vidutinių pensijų arba 3 vidutinių atlyginimų“, – sakė A. Stasiulaitis. Be to, jis priminė, kad pirmaisiais veiklos metais „Omnitel“ ryšys veikė tik didmiesčiuose.
Svėrė kone puskilogramį
Kaip teigia „Omnitel“ 1995 m. iššūkį metusios „Bitės“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Antanas Bubnelis, pirmaisiais šio operatoriaus veiklos metais populiariausi buvo „Ericsson“, „Nokia“ bei „Sony“ telefonai.
„Nokia 2110 kainavo maždaug 3700 litų (apie 1072 eurus). Tai buvo pirmasis šio suomių gamintojo telefonas su žymiąja „Nokia“ melodija. Telefonas turėjo galimybes siųsti ir gauti SMS žinutes, atmintyje išsaugodavo po 10 paskutinių darytų, gautų ir praleistų skambučių“, – prisimena A. Bubnelis.
Pasak „Bitė Lietuva“ atstovo, dėmesio tuomet sulaukdavo ir „Sony CM-DX1000“ telefonas. Jis pasižymėjo 4 eilučių ekranu, kuriose tilpo po 16 simbolių. Be to, jis turėjo tam laikmečiui galingą akumuliatorių, leidusį be pertraukų kalbėtis 10 valandų. Tiesa, jo kaina taip pat siekė apie 3700 litų.
„Ericsson GH198, kuris tilpdavo į galinę kelnių kišenę, kainavo maždaug 2000 litų (apie 580 eurų). O „Nokia 9000 Communicator“ buvo vienas pirmųjų išmaniųjų telefonų. Jis buvo didelis ir sunkus, svėrė maždaug 400 gramų.
Tačiau buvo labai galingas ir pranašesnis už kitus telefonus, nes galėjo siųsti ir gauti laiškus, faksus. Taip pat juo galėjo galima naršyti internetiniuose puslapiuose ir naudotis verslo klientams skirtomis programėlėmis“, – apie jau istorija tapusius mobiliųjų telefonų modelius pasakoja A. Bubnelis.
A. Stasiulaitis primena ir dar kitus, daliai lietuvių nostalgiją sukeliančius mobiliųjų pavadinimus: „Motorola“, „Sagem“, „Mitsubishi“. Įvairūs šių gamintojų modeliai, kaip tuo metu buvo įprasta, turėjo ir dideles ištraukiamas antenas.
Auksiniai buvo ne tik telefonai
Tuomečius dirbančiuosius, kurie gaudavo net ir vidutinį atlyginimą, nesuvokiamos protu buvo ne tik pačių mobiliųjų telefonų, bet ir skambučių jais kainos.
„Mobiliojo ryšio eros Lietuvoje pradžioje minutės pokalbis kainavo 4 litus (1,15 eur), vėliau kiek atpigo iki 2 litų (0,57 eurų)“, – sakė A. Stasiulaitis.
A. Bubnelis priduria, kad tuomet minutės kaina buvo nustatoma pagal kliento pasirinktą abonentinį mokestį ir piko metu galėdavo siekti 3, 4 ar net 5 litus. „Bitei“ 1997 m. pristačius išankstinio mokėjimo paslaugą LABAS, minutė pokalbio kainavo maždaug 3 litus.
Mobiliosios epochos aušroje Lietuvoje buvo siūlomi ir daugelio šiandien primiršti įrenginiai – pranešimų gavikliai, vadinti tiesiog peidžeriais.
„Tai buvo vienakryptės komunikacijos įrenginiai, į kuriuos buvo galima per skambutį operatorei pasiųsti tekstinį pranešimą. Tačiau net ir jų kainos bei paslaugos nebuvo juokingos – peidžeris kainavo 500-820 litų.
Visgi ši technologija gyvavo neilgai – „Omnitel“ ją pasiūlė 1996 m., tačiau 1998 m. naudojimasis peidžeriais pasiekė piką, kai „Omnitel“ peidžerio paslaugomis naudojosi apie 3000 klientų. Šią technologiją nuo žemės paviršiaus nušlavė populiarėjantys mobilūs telefonai ir SMS žinutės. Peidžerio paslaugos buvo galutinai išjungtos 2001 metais“, – glaustą pranešimų gaviklių istoriją išdėsto „Telia Lietuva“ atstovas spaudai.
Kainos kaip prieš dvidešimt metų
Paklaustas, kokios šiandien yra pačių perkamiausių telefonų modelių kainos, A. Bubnelis pastebėjo įdomų aspektą. Pasirodo, šiuo metu jos labai panašios į buvusias dešimtojo dešimtmečio viduryje.
„Populiariausi telefonų modeliai „Bitėje“ šiuo metu kainuoja maždaug 300-400 eurų. Daugiausiai galimybių turintys flagmanai gali kainuoti 1000-1500 eurų. Išvertus į litus gautume maždaug 2000-4000 litų kainų rėžį, į kurį patekdavo daugelis prieš 22 – 24 metus parduodamų telefonų modelių“, – teigia A. Bubnelis.
„Telia Lietuva“ atstovas spaudai skaičiuoja, kad brangiausiam šiuo metu Lietuvoje parduodamam išmaniajam telefonui įsigyti reikėtų 2,5 vidutinio šalies atlyginimo. 2018 m. pabaigoje vidutinė alga po mokesčių siekė apie 730 eurų.
Lūžio tašku, pasak A. Stasiulaičio, kuomet Lietuvos ryšio rinkoje persvara pakrypo mobiliųjų telefonų naudai, tapo 2002-ieji. Tais metais mobiliuoju ryšiu šalyje naudojosi daugiau žmonių nei fiksuoto ryšio telefonais. Dar po trejų metų mobiliuosius turėjo didžioji dalis šalies gyventojų.
