„Pneumokokinė infekcija – ūmi bakterinė liga, kurią sukelia Streptococcus pneumoninae bakterijos (pneumokokai). Jų galima rasti net ir visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Kadangi pneumokokai plinta oro lašeliniu būdu – bakterijų nešiotojui ar sergančiajam čiaudint, kosint ar kalbant – patekę į sveiko žmogaus apatinius kvėpavimų takus jie dauginasi ir taip vystosi kvėpavimo takų uždegimas. Jei imuninė sistema stipri – pneumokokinei infekcijai plėstis trukdo organizmo apsauginiai mechanizmai. Jei nusilpusi – dalis jų tampa mažiau efektyvūs ir žmogui kyla daug didesnė rizika susirgti“, – pasakoja Klaipėdos „MediCA klinika“ gydytoja J. Gasiūnaitė.
Taikinyje – ir daug streso patiriantys žmonės
Nors didžiausią riziką susirgti pneumokokine infekcija turi žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, ja taip pat susergama ir dėl kitų nepalankių veiksnių: peršalimo, pervargimo, patiriamo itin didelio streso ar virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, rašoma pranešime spaudai.
„Susirgimas pneumokokine infekcija labai stipriai priklauso nuo asmeninių žmogaus higienos įpročių. Taip pat, kaip ir kitomis virusinėmis ar bakterinėmis oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis, didesnė rizika susirgti infekcija kyla nesilaikant saugaus atstumo ir daug laiko praleidžiant uždarose ar blogai ventiliuojamose patalpose“, – teigia šeimos gydytoja.
Pneumokokinė infekcija dažniausiai pasireiškia staigiu karščiavimu, stipriu skausmu krūtinės ar ausies srityje, kosuliu, dusuliu. Taip pat svarbu paminėti, kad ši infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų, dėl to ligos diagnozavimas ne visada yra paprastas.
Didelė grėsmė – atsparumas antibiotikams
J. Gasiūnaitė pasakoja, kad dažniausiai pneumokokinė infekcija tiek vaikams, tiek suaugusiesiems sukelia plaučių ir vidurinės ausies uždegimą, sinusitą ar pažeidžia širdies endokardą, kai kuriais atvejais išsivysto net meningitas ar sepsis. Net ir pasveikus nuo pneumokoninės infekcijos, pasitaiko išliekamųjų pasekmių – priklausomai nuo persirgtos ligos formos, galimi smegenų, širdies pažeidimai, klausos sutrikimai ar dar rimtesnės komplikacijos.
„Pneumokokinė infekcija gydoma antibiotikais, tačiau dėl neatsakingo jų vartojimo ir vis didėjančio infekcijų, tokių kaip tuberkuliozė, gonorėja ir pneumonija, skaičiaus, pastaruoju metu pastebimas padidėjęs pneumokokų atsparumas šiems vaistams. Todėl susirgus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, atsižvelgęs į konkrečią situaciją, skirs atitinkamą gydymą“, – rekomenduoja J. Gasiūnaitė.
Veiksmingiausias ginklas – skiepas
Pasak J. Gasiūnaitės, išvengti pneumokokinės infekcijos padeda imuninės sistemos stiprinimas, asmens higienos laikymasis, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, tačiau pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė yra skiepai. Jie skirti tam, kad organizme pradėtų gamintis antikūnai – medžiagos, kurios naikina ligas sukeliančias bakterijas ir virusus.
„Šiuo metu Lietuvoje naudojamos dviejų tipų vakcinos: konjuguota ir polisacharidinė pneumokokinės infekcijos vakcinos. Abiejų efektyvumas siekia net 90 proc. Vaikai iki 5 metų ir rizikos grupėms priklausantys suaugusieji (vyresni nei 65 metų ar sergantys lėtinėmis širdies, plaučių, inkstų ir kitomis ligomis) skiepijami 10-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina. Dažniausias vakcinos nepageidaujamas poveikis – paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, trunkantis kelias dienas“, – teigia J. Gasiūnaitė ir priduria, kad dėl konkrečios vakcinos pasirinkimo visuomet reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos rekomenduojama net ir ja persirgusiems, nes tokiems žmonėms susiformuoja specifinis imunitetas, nukreiptas tik prieš tam tikrą pneumokoko serogrupę. Tai reiškia, kad užsikrėtus kitos grupės pneumokoku, išlieka tikimybė susirgti. Šeimos gydytoja primena, kad kartu su pneumokokinės infekcijos vakcina tuo pat metu galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19 viruso.
