Kai kurie žmonės nebesugeba kontroliuoti savo poelgių. Poreikis lošti, žaisti, „sėdėti“ pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose valdo juos pačius.
Akivaizdūs požymiai
Esate įsitempęs? Suirzęs? Negalite prisijungti prie interneto? Žymūs Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatrai tvirtina, kad priklausomybė nuo interneto yra rimtas sveikatos sutrikimas, jį reikia oficialiai pripažinti liga ir gydyti.
Priklausomybės nuo kompiuterio požymiai akivaizdūs: žmogus nebesugeba kontroliuoti laiko, praleidžiamo prie kompiuterio, jį nuolatos kankina įkyrios mintys, kas dabar vyksta internete, jaučiamas įsakmus noras tikrinti elektroninį paštą, socialines paskyras, kasdienė veikla (pvz., valgymas) perkeliama prie kompiuterio, pirmenybė teikiama bendravimui su žmonėmis internetu, dažnai atidedami susitikimai su draugais ar giminėmis – pasiteisinama, kad reikia dirbti ar norima ramybės, ir „laimėtas“ laikas praleidžiamas prie kompiuterio. Dėl to prarandami socialiniai ryšiai, sumažėja susidomėjimas realia tikrove, atsisakoma anksčiau mėgtų laisvalaikio praleidimo būdų tam, kad būtų galima daugiau laiko praleisti prie kompiuterio.
Priklausomybės kankinamų žmonių dienos ir nakties ciklas tiesiog sutrinka – jaučiamas miego stygius, nerimas, žmogus tampa išsiblaškęs, sumažėja jo darbingumas ir darbo našumas.
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, kaip naujas šio laikmečio reiškinys, buvo ištirtas mokslininkų. Nustatyta, kad į rizikos grupę patenka agresyvūs, nesugebantys savęs kontroliuoti ir narciziški asmenys. Pagrindinė narciziškų asmenų savybė yra nuolatinis poreikis jaustis įvertintiems, sulaukti aplinkinių pripažinimo, susižavėjimo.
Pasaulyje jau atlikta svarbių medicininių tyrimų priklausomybės nuo kompiuterio srityje. Tyrimai įrodė, kad nuolatinis žaidimas kompiuteriu gali sukelti smegenyse tokius pat pokyčius, kokius sukelia alkoholizmas ar priklausomybė nuo narkotikų. Tokia priklausomybė daro didžiulę žalą ir asmens socializacijai, be to, gali būti tolesnių nesėkmių svarbiose gyvenimo srityse priežastis.
Gydymas, psichologinė pagalba galimi tik tada, kai pats žmogus pripažįsta savo priklausomybę.
Reikia rasti alternatyvius laiko praleidimo būdus, kad priklausomas asmuo atsitrauktų nuo kompiuterio. Turintiesiems šią priklausomybę pirmiausia reikėtų susidaryti naują dienotvarkę. Jei žmogus pasiryžta, rekomenduojamas ilgalaikis psichoterapinis gydymas, grupinė terapija, pagalbos sau grupės.
Azartiniai žaidimai
Panašūs ir ludomanijos (priklausomybės nuo lošimo) požymiai, tik šiuo atveju išgyvenimai dramatiškesni, nes pralošiamos didelės pinigų sumos, klimpstama į skolas, prarandama šeima, vis dažnesnės prasilošusiųjų savižudybės.
Liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms, dažniausiai 21–55 metų vyrams. Vieni lošia, nes turi asmenybės vystymosi sutrikimų ir slepiasi fantazijų pasaulyje, kiti tai sieja su galimybe praturtėti. Pastarojo tikslo pasiekti dažniausiai nesiseka ir tam sutelkiamos visos jėgos, apima azartas.
Nevaldomas potraukis lošti gali pasireikšti vos pabandžius. Laikui bėgant progresuoja lošimo dažnis ir apimtys. Didėja ir problemos: pralošiami ne tik asmeniniai, bet ir šeimos, darbovietės pinigai, brangūs daiktai, klimpstama į skolas. Nesėkmes lydi melas, alkoholis ir narkotikai, stresas. Patiriami nuotaikos svyravimai, juos sukelia pergalės ir pralaimėjimai. Būtent dėl nuotaikų kaitos priklausomus nuo azartinių lošimų žmones vis dažniau aplanko įkyrios mintys apie savižudybę.
Įtarti priklausomybę nuo azartinių lošimų gali artimieji, bendradarbiai. Padėti lošėjui gali tie žmonės, kuriuos jis gerbia: giminaitis, geras draugas, darbdavys ar gydytojas. Labai svarbu, kad priklausomas nuo azartinių lošimų žmogus suprastų savo priklausomybę.
Lietuvoje veikia Anoniminių lošėjų draugija. Jos nariai dalijasi savo patirtimi ir siekiais padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Kad taptum draugijos nariu, yra vienintelė sąlyga – norėti mesti lošti. Dauguma beviltiškai stengiasi įrodyti, kad gali lošti vadovaudamiesi sveiku protu ir logika. Mintis, kad kada nors pavyks kontroliuoti savo potraukį lošti, kamuoja kiekvieną priklausomybę turintį lošėją. Šis įsitikinimas dažniausiai būna toks stebėtinai tvirtas, kad priveda lošėjus iki kalėjimo grotų, beprotybės ar net mirties.
Žaloja ne tik psichiką
Dažna ir priklausomybė nuo vaistų. Ypač tai aktualu jautresnės psichikos žmogui. Dažnai, esant stresinėms situacijoms, besitęsiančiai įtampai, pasitelkiami įvairūs vaistai nuo nerimo, nemigos. Jie, ilgai vartojami, sukelia priklausomybę. Žmogus gali net nesuvokti savo problemos.
Bet kuriai priklausomybei yra būdingi tam tikri požymiai. Pavartojus raminamųjų vaistų apima komforto būsena, o jų nebevartojant prasideda abstinencija.
Paprastai skirtingų preparatų poveikis organizmui skiriasi, todėl ir abstinencija pasireiškia skirtingai. Vaistų sukelta abstinencija nepanaši nei į alkoholio, nei į narkotikų. Priklausomas nuo medikamentų ir jų atsisakęs žmogus gali pradėti jausti nerimą, baimę ir kitokius nemalonius pojūčius, be to, vartojami preparatai žaloja ne tik psichiką, bet ir vidaus organus: kepenis, inkstus, smegenis ir kt. Dar vienas pavojus – vaistų perdozavimas, dėl to galima mirtis.
Svarbus žingsnis – norėti atsikratyti priklausomybės, bet tai tik pradinis etapas. Būtina psichologinė ir socialinė reabilitacija, palaikomasis gydymas.
Parengė K. Juškaitė
