Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ surengtame veiklos pristatyme Marijampolės PSPC psichologė Audra Tamošaitienė skaitė paskaitą tema „Atkrytis. Gyvenimas su priklausomybės ligomis sergančiais asmenimis“. Ji susirinkusiems pasakojo ne tik apie priklausomybe sergančius asmenis, bet ir apie šalia jų esančius artimuosius, jų gyvenimą. Lektorė teigė, kad priklausomybė yra liga, kurią lydi psichikos ir elgesio sutrikimai.
Aplinkiniai priklausomus nuo alkoholio žmones dažnai kaltina valios stoka, nesupratingumu, dvasingumo stoka. Tačiau dėl priklausomybės nuo alkoholio gali kentėti tiek stiprios valios sportininkai, mokslininkai, dvasingi rašytojai ar aukštas pareigas užimantys valdininkai.
Lektorė kalbėjo, kad didžiausias uždavinys gyvenant su priklausomu žmogumi vienoje šeimoje – išlikti savimi. Tai reiškia, sugebėti nesusitapatinti su kito žmogaus asmenybėje esančiomis problemomis, o gyventi savo gyvenimą. Priklausomybę nuo alkoholio gali diagnozuoti gydytojas remdamasis šios ligos diagnostiniais kriterijais ir skirti ligoniui reikalingą gydymą.
Psichologė paskaitos metu pristatė JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (angl. National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism, NIAAA) mokslininkų rekomendacijas priklausomų nuo alkoholio žmonių artimiesiems:
1. Nustokite vaidinti „gelbėtoją“.
Šeimos nariai dažniausiai stengiasi padėti priklausomam nuo alkoholio artimajam išspręsti įvairiausias situacijas, susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu. Svarbu nedelsiant liautis gelbėti, kad alkoholikas pats pajustų visas piktnaudžiavimo pasekmes. Tai gali sukelti norą mesti gerti.
2. Pasirinkite tinkamą laiką pokalbiui.
Planuokite pokalbio laiką su priklausomu nuo alkoholio žmogumi kaip galima greičiau, kai iškilo vienokių ar kitokių problemų dėl jo girtavimo. Kada jaučiasi kaltas dėl savo girtavimo. Parinkite laiką, kai jis yra blaivus, kai jūs abu esate ramūs ir galite privačiai pasikalbėti.
3. Būkite konkretus.
Pasakykite žmogui, kuriuo rūpinatės, kad esate sunerimęs dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir norite padėti. Savo susirūpinimą pabrėžkite paskutiniais pavyzdžiais, kada jo girtavimas sukėlė problemas tiek šeimai, tiek pačiam geriančiajam.
4. Įspėkite apie galimas pasekmes.
Įspėkite priklausomą nuo alkoholio žmogų, kad iki tol, kol jis nesutiks gydytis, jūs veiksite – ne turėdamas tikslą jį nubausti, bet siekdamas apginti save ir šeimą nuo jo griaunančių gėrimo pasekmių. Jūsų poelgiai gali apimti nuo atsisakymo drauge vykti į vakarėlį iki atsisakymo kartu gyventi. Negrasinkite, jei nesate tikri, jog galėsite savo ketinimus įgyvendinti.
5. Būkite pasiruošę padėti.
Iš anksto surinkite informaciją apie galimus gydymo būdus, specializuotas gydymo įstaigas. Jeigu priklausomas žmogus sutiko gydytis, iš karto paskambinkite ir užregistruokite pas gydytoją. Pasiūlykite eiti kartu į pirmą vizitą pas gydytoją.
6. Paprašykite priklausomo nuo alkoholio žmogaus draugo pagalbos.
Jeigu alkoholikas vis dar atsisako gydymo, paprašykite jo draugo (neturinčio problemų dėl alkoholio vartojimo) pakalbėti su juo naudojant aukščiau paminėtus metodus. Ypač stiprų poveikį gali turėti draugas, kuris anksčiau pats turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir sėkmingai jas išsprendė. Tačiau ir kiti situaciją suprantantys draugai gali būti naudingi. Norint įtikinti alkoholiką gydytis, dažnai reikia daug daugiau laiko nei tikimės.
7. Jūsų jėga – sąjunga su kitais.
Jūs galite suvienyti jėgas su giminaičiais, draugais, gydytoju, kad nuo alkoholio priklausomam žmogui galima būtu priešpriešinti visą grupę žmonių. Šis metodas gali būti labai veiksmingas, tačiau veikti būtina atsargiai. Grupei turėtų vadovauti patyręs gydytojas.
8. Ieškokite pagalbos sau.
Nesvarbu, sutinka priklausomas nuo alkoholio žmogus gydytis ar ne, jums bus naudinga kitų žmonių, turinčių panašios patirties, palaikymas. Yra savipagalbos grupės „Alan– Non“, skirtos priklausomų nuo alkoholio žmonių artimiesiems, „Linas“– nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikams. Grupiniai susitikimai gali padėti suvokti, kad artimieji nėra atsakingi dėl priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgesio ir kad jiems patiems būtina pasirūpinti savimi, neatsižvelgiant į tai, sutiko ar ne, nuo alkoholiko priklausomas žmogus gydytis.
Svarbu viską daryti su meile, t. y. visi artimųjų veiksmai, elgesys turėtų priklausomam asmeniui byloti: „Mes taip elgėmės, nes tave mylime ir nenorime tavęs netekti; mes netoleruosime toliau tavo tokio elgesio, tačiau kiekvieną akimirką esame pasirengę tau padėti, jei tik tu nuspręstum keistis.“ Yra net terminas, apibūdinantis tokį elgesį – „griežta meilė“. Sergančiojo priklausomybe nuo alkoholio ar patyrusio „atkrytį“ ligonio artimieji norėdami jam padėti turėtų vadovautis šiais patarimais:
1. Šeimos nario alkoholizmo nelaikykite šeimos gėda. Pasveikti nuo alkoholizmo galima kaip ir nuo bet kokios kitos ligos.
2. Neniurnėkite ir nesakykite „pamokslų“. Paprastai alkoholikas viską, ką galite jam pasakyti, jau žino. Klaidingai elgdamiesi, priversite jį daugiau meluoti, išsisukinėti arba žadėti neįvykdomų dalykų.
3. Venkite nuskriaustojo arba kankinio pozos. Daug kas būna aišku ir be žodžių. Alkoholikas linkęs spręsti apie žmonių požiūrį į jį ne iš išsakytų minčių, bet iš įvairių smulkmenų.
4. Nespekuliuokite pasakymu „jeigu mane mylėtum...„. Alkoholikas geria dėl organizmo vidinio poreikio, todėl vien valios jėga susilaikyti negėręs jis nesugeba. Dėl nuolatinių priekaištų gali tik padidėti kaltės jausmas. Tai tas pats, kas sakyti : „jeigu mane mylėtum, nesirgtum tuberkulioze...“
5. Venkite grasinimų, kurių neįgyvendinsite. Nebent tai būtų susiję su vaikų saugumu. Tušti grasinimai – visiškai neveiksmingi, nes leidžia suprasti, jog neketinate elgtis taip, kaip sakote.
6. Neslėpkite alkoholinių gėrimų ir neatiminėkite jų. Paprastai tai tik įstumia alkoholiką į nevilties būseną. Galų gale jis vis tiek ras naujų būdų, kaip gauti alkoholio.
7. Nesileiskite įkalbamas gerti kartu su alkoholiku tam, kad jam mažiau tektų. Tai nepasiteisina. Be to, kai kartu su juo geriate, jis nei nemano kreiptis pagalbos.
8. Sutikite su bet kuriuo jo paties pasirinktu gydymo metodu. Dažnai manoma, kad rūpinimasis šeima ir namais yra pakankamas stimulas pradėti sveikti, tačiau neretai kur kas svarbesnis yra noras susigrąžinti prarastą savigarbą. Nesijauskite paliktas nuošalyje, jei jis kreipsis pagalbos į kitus žmones.
9. Nesitikėkite staigaus ir visiško pasveikimo. Nuo kiekvienos ligos sveikstama pamažu. Gali pasitaikyti ir ligos atkryčių, pykčio ir vidinės įtampos epizodų.
10. Nesistenkite apsaugoti sveikstantį alkoholiką nuo siūlymų išgerti. Tai vienas iš greičiausių būdų įstumti jį į ligos atkrytį. Siūlantiems išgerti jis pats turi išmokti mandagiai ir tvirtai pasakyti „ne“. Perspėdami kitus neduoti jam gerti, tik sužadinsite ankstesnius pykčio ir nepilnavertiškumo jausmus.
11. Nedarykite už alkoholiką to, ką jis gali ir privalo atlikti pats. Jūs negalite už jį gydytis. Nepadėkite jam išsisukti iš sunkių situacijų tol, kol pats nepatirs visų gėrimo pasekmių.
12. Pasiūlykite savo meilę, paramą ir supratimą tuomet, kai jis blaivus.
Bendradarbiaujant šeimos nariams ir specialistams, vyksta realių pokyčių. O kad toks bendradarbiavimas įvyktų, reikia drąsos, tikėjimo ir pasitikėjimo.
„Tik tu vienas gali tai padaryti, bet vienas tu to negali“ (iš anoniminių alkoholikų minčių).
Aušra ADOMAVIČIŪTĖ, Reda KUBILIENĖ, parengtas pagal psichologės A. Tamošaitienės seminaro medžiagą./em>
