Pavasarį Seimui pateiktas greitųjų kreditų ribojimą numatantis įstatymo projektas, vis dar laukia sprendimo. Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, šis projektas vis dar svarstomas, nes jam pateikti net 55 puslapiai pastabų.
„Gruodžio pirmą dieną turėtų vykti komiteto posėdis, kuriame projektas bus išdiskutuotas ir tada jau prasidės svarstymai“, – teigė Seimo narys. Anot jo, šio įstatymo priėmimas stinga, nes Teisingumo ministerija tik praėjusios savaitės pabaigoje pateikė paskutinius pastabų įvertinimus.
„Jeigu projekto pastabų įvertinimą būtume gavę bent vasaros pabaigoje, tai įstatymas jau būtų seniai priimtas. O dabar, jeigu suspėsime, tai turėtų įvykti gruodį, jeigu ne – šiek tiek vėliau“, – tvirtino J. Sabatauskas.
Iš vienos skolos į kitą
Seimo nario teigimu, įstatymą priimti būtina, nes jis griežčiau reguliuotų kreditų išdavimą ir apsaugotų vartotojus nuo greituosius kreditus teikiančių įmonių reklaminių gudrybių.
„ Greituosius vartojimo kreditus palyginčiau su narkotikais, nes jų griebiasi žmonės, kurie tikrai nėra pajėgūs skolų grąžinti. Tai lyg šiaudas skęstančiajam, kuris paskui virsta priklausomybe. Ir tik tada, kai pasiskolintos sumos siekia kelis ar keliolika šimtų tūkstančių, padėtis darosi nebevaldoma“, – situaciją aiškino Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas.
Įklimpti į šią padėtį be išeities pakankamai nesunku, nes kreditai dalijami pernelyg lengvai, o skolos atidavimo sąlygos labai griežtos.
„Banke žmogus mato savo skolos apimtį, palūkanas, o čia atrodo lyg ir nėra procentų, pirmą paskolą kartais netgi gauni nemokamai, tai ir suvilioja lengvatikius“, – dėstė J. Sabatauskas. Anot jo, greituosius kreditus teikiančių įmonių ir bankų veikla labai panaši, todėl būtina suvienodinti ir jų sąlygas, jeigu bankų veikla yra reguliuojama įstatymu, taip pat reikia reguliuoti ir vartojimo kreditų dalintojų paslaugas.
„Žmonės imdami kreditus galvoja, kad paskola yra fiksuota, per daug neįsiskaito į sąlygas, taip ir susiklosto tokia situacija, kai žmogus norėdamas grąžinti vieną skolą, priverstas imti kitą paskolą iš kitos įmonės“, – teigė Seimo narys.
Užtikrina atsakingą skolinimąsi
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuriai numatoma pavesti greituosius kreditus teikiančių įmonių priežiūrą, vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas teigė, kad Lietuva pagal Europos Sąjungos Vartojimo kredito direktyvos nuostatas privalo užtikrinti tinkamą kreditorių kontrolę bei atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą. Šiuo įstatymu ir yra siekiama tai padaryti.
Pasak Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos specialisto, vartojimo kredito įstatymo projekte siūloma sudaryti viešą kreditorių sąrašą, kuris būtų skelbiamas Tarnybos interneto svetainėje. Jeigu kreditorius nėra įtrauktas į viešąjį kreditorių sąrašą, jis neturi teisės teikti vartojimo kreditų.
Taip pat projekte numatoma vartotojui prieš sudarant vartojimo kredito sutartį privalomai pateikti svarbiausią informaciją apie vartojimo kreditą: kredito dydį, palūkanų normą, bendrą vartojimo kredito kainą vartotojui.
Taip pat turėtų įsigalioti vienoda visoms įstaigoms informacijos pateikimo forma, kad klientas galėtų paprasčiau palyginti skirtingų įmonių sąlygas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, vien šiemet buvo sulaukta virš šimto rašytinių nusiskundimų dėl finansinių paslaugų tiekimo.
Dažniausiai žmonės skundėsi, kad nevykdant įsipareigojimų mokamos milžiniškos baudos ir delspinigiai, o teikdamos kreditus bendrovės nepakankamai išsamiai supažindina su sutarties sąlygomis bei vartotojui tenkančiomis prievolėmis.
Skolinimosi situacija iškreipta
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) direktorė Kristina Nemaniūtė teigė taip pat pritarianti tokio įstatymo būtinybei, nes kol įstatymas nepriimtas, kyla daug ginčų ir spekuliacijų
Tačiau K. Nemaniūtė nesutiko, kad dabar žmonės skolinasi, o įmonės skolina neatsakingai.
„Smulkųjį vartojimo kreditą gauna tik beveik kas antras kreipęsis į smulkiųjų vartojimo kreditų teikimo įmonę, – teigė LSVKA direktorė. – Šiemet per 9 mėnesius asociacijos nariai smulkiuosius vartojimo kreditus suteikė beveik 30 tūkst. klientų ir 23 tūks. klientų buvo atsisakyta suteikti smulkųjį vartojimo kreditą. Taigi – buvo atsakyta beveik pusei“.
