Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų otorinolaringologas gydytojas Marius Polianskis pabrėžia, kad laringitas yra balso klosčių uždegimas, kuris atsiranda organizmui reaguojant į virusą ar infekciją.
„Šis uždegimas yra organizmo reakcija į dirgiklį – jis gali būti vienas iš trijų. Tai gali būti virusai ar infekcinis agentas, taip pat ir netinkamas balso naudojimas, žalingų medžiagų įkvėpimas. Įsivaizduokime žmogų, kuris kalėdiniame vakarėlyje išgeria alkoholio, suvalgo sotaus ir riebaus maisto ir taip sukelia gastroezofaginį refliuksą ir dar surūko cigaretę, padainuoja, o ryte atsikėlęs supranta, kad negali prašnekėti ar yra labai užkimęs. Tiesiog buvimas dulkėtoje aplinkoje taip pat veikia tuos, kurie dirba dulkėtoje aplinkoje ir yra alergiški tam tikroms medžiagoms“, – dėmesį atkreipia jis.
Specialisto teigimu, yra daug niuansų kalbant apie užsikrėtimą laringitu. Sergantis žmogus jo perduoti kitam negali – žmonės perduoda tik infekciją, kuri kiekvienam pasireiškia individualiai.
„Laringitas yra mikroorganizmo sukeltos ligos pasireiškimas specifiniam pacientui. Jei laringitu sergantis žmogus bendrauja su sveiku žmogumi, jis kitam perduos virusą. Bet ar jis kitam žmogui pasireikš laringitu, sloga ar faringitu (ryklės gleivinės uždegimu), tai priklausys nuo individualių organizmo faktorių.“
Gali apsunkti kvėpavimas
„Pagrindinis dalykas, ką reikėtų žinoti, tai kad laringitas pasireiškia balso prikimimu. Mažai daliai vaikų balso prikimimas gali vystytis į dusulį – apsunkintą kvėpavimą. Įkvepiant gali atsirasti nestandartiniai garsai, žmogus pradeda sėdėti taip, kad būtų patogiau kvėpuoti. Jei atsiranda dusulio požymiai, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – patarimus dalija specialistas.
Laringitas dažniausiai pasireiškia sausu, alinančiu kosuliu, užkimimu, kartais net ir balso praradimu. Pacientai gali jausti ir svetimkūnius gerklėje, kvėpuojant jaučiamas nemalonumas, netgi dusulys.
Vis dėlto geriausia išvengti laringito yra tiesiog laikytis standartinių ligos prevencijos priemonių – dažnai plauti rankas, veidą dengti kaukėmis, vengti kontaktų.
„Jei turite dirbti žalingomis sąlygomis, reikėtų dėvėti respiratorių ar kokią specifinę kaukę, kuri neleistų įkvėpti medžio dulkių ar garų, kurie galėtų dirginti balso klostes kvėpavimo takus. Pagrindinis prevencinis dalykas būtų vengti balso pervargimo. Jei matome, kad balsas po truputį kimsta, nereikėtų per jėgą kalbėti, rėkti – jei balsas pavargo, reikia stengtis mažiau šnekėti, o triukšmingoje aplinkoje, kurioje paprastai kalbame garsiau, gerti pakankamai skysčių, kad drėkintume balso klostes ir jas apsaugotume.“
Vaikams itin pavojingas
Kadangi vaikai labiau pažeidžiami kvėpavimo ligoms, ir jų tarpe dažnai pasitaiko laringitas. Užleidus jį dažnai gali kilti įvairiausių komplikacijų – kitų organų uždegimai, stiprus dusulys, žmogus gali apkursti.
„Vaikams laringitas dažniausiai atsiranda dėl infekcijų ir dėl jų dažniausiai gali pasireikšti ir vaikiškosios ligos – bronchitas, ūmus epiglotitas. Tos ligos vaikams gali dažniau pasireikšti į dusulį panašiais simptomais. Sunerimti reikėtų jei net sėdint žmogui ir kvėpuojant girdisi specifinis garsas, daug kosėjama“, – įspėja otorinolaringologas.
Tiesa, net ir laringito gydymas vaikams gali apsunkti. Vaikai linkę daug kalbėti ir gali nesuprasti, kad tai kenkia balsui ir tik atitolina geresnę būklę. Gydytojas pataria laringitu sergančius vaikus tėvams skatinti kuo mažiau kalbėti.
„Jei pakimęs pacientas pradėtų iškart rėkauti ar garsiai kalbėti, jis papildomai pažeistų balso klostes. Jam būtų geriau laikytis tylos režimo. Jei turime mažą vaiką, kuris serga laringitu, reikėtų su juo kuo mažiau šnekėti ir gydyti standartiškai – gerti pakankamai skysčių, jei turime šalto garo inhaliatorių, galima inhaliuoti mineralinį arba paprastą vandenį.
Taip pat yra įvairios čiulpiamos pastilės, kurios palaiko drėgmę gerklose. Svarbu tai pat nepradėti drastiškai keisti mitybos – nevalgyti labai riebiai, aštriai ar daug rūgšties turinčių medžiagų, nes jos gali sukelti refliuksą“, – pataria jis.
Svarbiausia leisti balsui pailsėti
Kad geriau suprastume, specialistas balso klosčių uždegimą lygina su maratonų bėgiko traumomis:
„Įsivaizduokite, kad esate bėgikas ir jums suskausta kelį. Jūs nepradedate ilsėtis ir tepti kelio geliais, pradedate ruoštis varžyboms ir toliau bėgiojate. Jei dar gaunama trauma, kelias išnyra, tada jau nebeužtenka poilsio, reikia didesnės intervencijos. Su balso klostėmis labai panašu – jos turi specifinę funkciją ir jei mes joms neduosime poilsio infekcijos metu, mes galime prisidaryti daugiau problemų“, – tikina jis.
Jei suaugęs žmogus net ir prikimus bando toliau per prievartą kalbėti, ant balso klosčių gali atsirasti net ir dariniai, vadinami polipais. Jei jie su uždegimu nepranyksta, vienintelis būdas išsigydyti gali būti tik padaryti operaciją.
Vis dėlto dažniausiai laringitas gydantis namuose praeina savaime:
„Jei turėtume pavyzdingą pacientą, kuris, pastebėjęs, kad užkimo ar nebeturi balso, laikosi visų rekomendacijų – nešneka, nerėkia, nešnabžda, geria pakankamai skysčių ir prisižiūri mitybą, laringito atsikratys savaime per porą savaičių.
Jei žmogus pradeda derybas ir per jėgą bando šnekėti, jis neduoda laiko ir aplinkybių savo gerkloms susitvarkyti su problema, tada gali kilti komplikacijų“, – teigia specialistas.
Svarbu paminėti, kad sergant laringitu reikėtų vengti net šnabždėjimo.
Suklusti turėtų rūkantys
Rūkymas – daugelio ligų priežastis. Dėl nuolatinio rūkymo gali kilti rizika susirgti plaučių, gerklų vėžiu, dažnai rūkantieji kenčia nuo varginančio kosulio bei užkimimo. M. Polianskis sako, kad dėl balso pakitimų rūkantieji turėtų sunerimti:
„Reikia prisiminti, kad rūkymas pats iš savęs yra pagrindinis gerklų vėžio rizikos veiksnys. Jei pacientas rūko ir suserga laringitu ir pakimimas nepraeina po kelių savaičių, tam žmogui būtinai reikia pasirodyti pas otorinolaringologą, kad jis pasižiūrėtų į jo balso klostes. Kadangi vien iš pakimimo negalime nustatyti, ar tai laringitas, ar tai rūkymo sukelta pasekmė. Rūkoriai turėtų labai atkreipti dėmesį ir anksčiau kreiptis į gydytoją ir į kiekvieną balso užkimimą žiūrėti rimčiau negu nerūkantis žmogus“, – sako jis.
Specialistas primena, kad laringitas dažniausiai yra gerybinė uždegiminė patologija, kuri, tinkamai gydoma, savaime praeina po kelių savaičių.
„Didžiąją dalį laringitų žmonės gali patys išsigydyti namie. Tiesiog reikia prisiminti keletą dalykų: nešnekėti, nešnabždėti, gerti pakankamai skysčių – gerti šaltus ar šiltus, bet ne karštus – nereikia nusideginti gerklės. Svarbu prižiūrėti savo mitybą ir naudoti inhaliatorių. O jei šios priemonės nepadeda, tada vertėtų kreiptis į gydytojus.“
