Antradienį (05.20) Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje.
“Įstatymas bus įrankiu kuriant ir plėtojant visiems prieinamą, kokybišką švietimo sistemą, kur kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo socialinės ar tautinės padėties, turės lygias galimybės mokytis, įgyti išsilavinimą, tobulinti kvalifikaciją”, - sako švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius.
Švietimo įstatyme įteisinamas priešmokyklinis ugdymas, kurio paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėje mokykloje, įgyti socialinių įgūdžių. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Vienų metų priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, turintis licenciją laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Priešmokyklinis ugdymas nėra privalomas.
Pradinio ugdymo 1-ąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai.
Pagrindinis ugdymas yra privalomas. Todėl į mokinio pareigas įtraukta nuostata, kad nebaigęs pagrindinio ugdymo programos privalo mokytis pagal ją iki 18 metų.
“Nebūtų tikslinga įtvirtinti privalomąjį vidurinį mokymą, reikėtų tik siekti jo visuotinumo. Tačiau jei jaunuolis iki 16 metų neįgyja nei pagrindinio išsilavinimo, nei profesinės kvalifikacijos, jis turėtų mokytis, kol ją įgis arba kol jam sukaks 18 metų. Taip apsaugotume jaunus žmones nuo pavojingų socialinių veiksnių”, - sako švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius.
Švietimo programų įgyvendinimo finansavimui taikomas lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.
Įstatyme įteisinama mokyklų tipų įvairovė - nuo darželių-mokyklų iki gimnazijų, vidurinių, jaunimo mokyklų ir visų švietimo valdymo grandžių įgaliojimai bei atsakomybė.
Šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas neužtikrino galimybės švietimo sistemai sklandžiai veikti, ją tobulinti, įdiegti efektyvaus švietimo įstaigų valdymo ir veiklos teisinius santykius. Parengti naują Švietimo įstatymą skatino būtinybė kurti veiksmingą, darnią, visiems prieinamą ir mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią švietimo sistemą.
