Protestus prieš švietimo reformą tautinių mažumų mokyklose inspiravo priešiškos išorės jėgos, mėginančios paversti Latviją dviejų bendruomenių valstybe, ir paramą šioms protesto akcijos finansuoja didžiausio Latvijoje banko "Parex" prezidentas Valerijus Karginas, pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Einaras Repšė interviu, išspausdintame ketvirtadienį laikraštyje "Lauku avize".
"Mėginimai sukurti Latvijoje dviejų bendruomenių valstybę įtraukti į Latvijos valstybei priešiškų jėgų programą", - teigia premjeras. Dėl gegužės 23 dieną Rygos centre įvykusio daugiatūkstantinio protesto mitingo prieš dėstymo latvių kalba įvedimą tautinių mažumų mokyklose jis pareiškė, kad "rusai buvo pakviesti į demonstraciją melaginga dingstimi, turint valstybei priešiškų tikslų".
Premjeras pareiškė įsitikinimą, jog "demonstracijos organizatoriai siekė sukurti apie Latviją neigiamą tarptautinę nuomonę ir galbūt net išprovokuoti neramumus".
"Latvijos priešininkams, kurių reikėtų ieškoti veikiau išorėje nei šalies viduje, naudinga, kad būtų dvi bendruomenės. Tai keltų įvairius prieštaravimus Latvijoje", - pabrėžė jis, pridurdamas, kad "vyriausybė labai gerai žino, kas netiesiogiai vadovauja "penktajai kolonai" ir stebi jų aktyvumą".
Premjeras sutiko su laikraščio nuomone, jog šį aktyvumą finansuoja "Parex" prezidentas Valerijus Karginas. "Diplomatiškai kalbant, su gerbiamu ponu Karginu man jau seniai kyla įvairių politinių nesutarimų. Bet atėjo laikas suprasti, jog Latvijos politikos jau nebegalima nusipirkti už pinigus.Vėl atgaivinamoms ir iš naujo persigrupavusioms politinėms jėgoms milijonai daugiau nebepadės", - mano E. Repšė.
Kaip jau pranešta, gegužės 13 dieną Latvijos vyriausybė pritarė Valstybinio bendrojo viduriniojo mokslo standartų taisyklių pataisoms, numatančioms, kad tautinių mažumų mokyklų vyresnėse klasėse ne mažiau kaip 5 dalykai, be latvių kalbos ir literatūros, turi būti dėstomi latvių kalba, o pamokos tautinių mažumų kalbomis neturi sudaryti daugiau kaip 40 proc. bendrojo mokslų metų krūvio, o nuo 2007 metų visi valstybiniai egzaminai turi būti laikomi valstybine kalba.
Kadangi gegužės 22 dieną buvo atmestas siūlymas iš švietimo įstatymo išbraukti žodį "tik", šis įstatymas, turintis didesnę juridinę galią nei vyriausybės taisyklės, kaip ir anksčiau numato, kad nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos valstybinių ir municipalinių mokyklų 10-ose klasėse ir profesinėse technikos mokyklose bus dėstoma tik latvių kalba.
Neseniai Latvijoje lankęsis Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) tautinių mažumų komisaras Rolfas Ekeusas (Ralfas Ekeusas) pareiškė neprieštaraująs dėl 2004 metais planuojamos švietimo reformos Latvijoje ir mano, kad latvių kalba turi dominuoti švietimo sistemoje.
BNS
