Intriguojančioje finalo serijoje iki keturių pergalių tarp Panevėžio „Lietkabelio“ ir Vilniaus „Ryto“ – lygybė – 1-1. Pirmose rungtynėse kovingumą parodę panevėžiečiai Vilniuje iškovojo pergalę 77:68., bet antrame susitikime net 15 tritaškių pataikę Giedriaus Žibėno auklėtiniai užtikrintai atsirevanšavo varžovams – 88:66.
Kol kas komandos pergales skina išvykose, o kaip bus toliau? Apie tai – pokalbis su T. Purliu.
Kokį įspūdį paliko pirmosios serijos rungtynės ir ko galima tikėtis toliau?
Matėme, kad „Lietkabelis“ pirmose rungtynėse tikrai atrodė šviežesni ir po tokio slogaus starto jie sugebėjo grįžti į rungtynes. Panevėžiečiai žaidė tikrai drausmingiau, nors pataikymas tikrai nebuvo geras nei pirmose, nei antrose rungtynėse. Galbūt Arno Butkevičiaus ankstyvos pražangos lėmė tai, kad „Lietkabelis“ pirmose rungtynėse atrodė tikrai geriau abejose aikštelės pusėse.
Antrame mače buvo daugiau išnaudojamas faktorius, kad nebuvo Ivano Buvos, kuris yra silpnesnė grandis gynyboje. Pirmose rungtynėse atrodė, kad pranašumą turėjo „Rytas“, bet po to pamatėme, kad tas pranašumas, ypač, jeigu žaidi „Avia solutions group“ arenoje neturi labai didelės įtakos. Po pirmų rungtynių tikrai atrodė, kad serijos favoritas yra „Lietkabelis“, tačiau vėliau pamatėme, kad I. Buvos nebuvimas vilniečiams buvo į naudą – jie buvo puikiai pasiruošę prieš agresyvią gynybą. Taip pat manau, kad antrą kartą nepasiteisino Karolio Giedraičio leidimas į aikštę mačo pradžioje ir nors „Lietkabelis grįžo į rungtynes, vilniečių disciplina buvo žymiai geresnė.
Nenado Čanako auklėtiniai jau nuo pat pradžių leido varžovams laisvai mesti tritaškius, o jie pataikė tuos metimus ir juos pataikė visas rungtynes. Atrodė, kad „Lietkabelis“ daugiau rizikavo palikdami priešininkus laisvesnius ir gavosi taip, kad vilniečiai visas rungtynes tą procentą išlaikė fantastiškai gerą. „Ryto“ žaidėjai perimetre yra labai aukšti, todėl priešininkai negalėjo gerai užpulti vienas prieš vieną. Fiziškumas taip pat buvo vilniečių pusėje, o nuovargis ir mikrotraumos atsiliepė „Lietkabelio“ žaidimui.
Sakote, kad neišeina daryti konkrečių prognozių. Bet visgi, jūsų akimis, kuri komanda turi daugiau potencialo?
Sunku pasakyti. Po kiekvienų serijos rungtynių tikrai negalima daryti prognozių, nes nežinai kiek žaidėjai, ypač „Lietkabelio“, bus pailsėję, kiek jie spės atgauti jėgas, kokią gynybos sistemą naudos. Taip pat svarbus aspektas, ar bus I. Buva ir kokį žaidimą jis pademonstruos, kokiais penketais žais komandos. Ar „Lietkabelis“ pasidarys išvadas gynyboje, kai atakuojamas aukštas žaidėjas, svarbu, ar jie pataikys. Žaisdami „Jeep“ arenoje vilniečiai turi pranašumą, tačiau šie visi įvardyti faktoriai ir lems viską, nes serija yra labai ilga. Jeigu serija būtų tik iki dviejų pergalių, būtų galima sakyti, kad „Rytas“ turi pranašumą. Taigi, prognozės šiuo metu yra labai sudėtingas dalykas.
Serijos rezultatas 1–1, kokias komandų silpnybes atskleidė šios rungtynės?
„Lietkabelis“ tikrai labai sunkiai užpuolė prieš vilniečių gynybą. Praktiškai tada deriniai nebeveikia, nes kai tu keitiesi lieka praktiškai vienas variantas – žaisti vienas prieš vieną. O tada reikia imti kamuolį po krepšiu, kur „Lietkabelyje“ pranašumą turi tik Džordže Gagičius. Matėsi, kad panevėžiečiai tikrai stringa ties žaidimu vienas prieš vieną. O „Ryto“ silpnybė buvo disciplinos stoka pirmose rungtynėse, kai buvo padaryta 17 klaidų ir dažnai stringama antroje rungtynių pusėje, kas davė svečiams pranašumą. Bet čia galima sakyti, kad vienas iš minusų buvo I. Buvos žaidimas, kuris aiškiai parodė, kad neturi motyvacijos. Taigi, be I. Buvos matėme, kad „Ryto“ gynyba ir puolimas yra tikrai žymiai stipresni.
Abi komandos pergales iškovojo išvykose – ar galima sakyti, kad šioje serijoje nebeegzistuoja namų aikštelės pranašumas?
Faktas. Reikia pasižiūrėti ir į istoriją prieš tai dvejų rungtynių. Panevėžyje laimėjo „Rytas“, Vilniuje – panevėžiečiai. Paskutinės keturios rungtynės buvo laimėtos išvykoje. Žiūrint į tą istoriją, matai, kad to pranašumo nėra. Dar kitas faktas – visi žinome, kad „Jeep“ arenoje „Rytas“ atrodo žymiai geriau, nes jie treniruojasi ten, ji yra mažytė. Kai žaidi mažesnėje arenoje žiūrovai sėdi prie pat, gaunasi didesnis žiūrovų skambesys ir palaikymas. Taigi pranašumą „Jeep“ arenoje vilniečiai tikrai turi daug didesnį, nei „Avia solutions group“ arenoje.
Kokie komandoms likę resursai, kur jos gali pasitempti?
„Lietkabelis“ turi susitvarkyti su savo nuovargiu, fizinėmis galimybėmis. Kažkur 4-6 žaidėjai turi mikro traumas. Matosi, kad komandoje tikrai juntamas nuovargis, bet čia jau gydytojų darbas. Kaip jie atsigaus, tikrai sunku pasakyti. „Lietkabelio“ resursai yra žaidėjų rotacija, nes jeigu grįš Kasparas Beržinis, tai jie vėl turės savo devynių žaidėjų rotaciją. Kas iš tikrųjų nėra daug, bet be jo jie turi dar mažesnę rotaciją, o K. Giedraičio įėjimas į startinį penketą, kai jis nežaidė praktiškai nei pusfinalio, nei ketvirtfinalio serijoje, tikrai nepasiteisino. „Lietkabelis“ pirmiausia turi sutvarkyti savo žaidėjų fizinę būseną, kas tikrai nėra lengva po sezono. Kitas dalykas jie turi susitvarkyti su gynyba du prieš du, nes „Rytas“ sėkmingai ją atakuoja.
Puolime – lygiai tas pats, reikia rasti būdų kaip apžaisti ne vien tik kamuolio kišimu į baudos aikštelę, o ir apžaidimu iš perimetro. Čia turi geriau sužaisti tiek Dovydas Giedraitis, tiek Panagiotis Kalaitzakis, tiek Gediminas Orelikas.
Kas liečia „Rytą“ tai be dvitaškių, atrodo, kad komanda pataiko tikrai labai gerai, bet tu tikrai nepataikysi 60 ir daugiau procentų tritaškių nuolat. Jeigu „Rytas“ nepataikys tritaškių, tada jie turi rasti kitų resursų. Matėme, kad vilniečių vienas iš dominuojančių žaidimo aspektų yra greitas puolimas, o „Lietkabelis“ tik pirmose rungtynėse tai sustabdė. Antrose tikrai buvo daug epizodų po klaidų ar po neparuoštų metimų, kai „Rytas“ užbaiginėjo atakas greitu puolimu, kas irgi yra vienas iš jų arkliukų.
