Pasak eksperto Tomo Beinaravičiaus, sukčiai naudojasi vis labiau populiarėjančia internetine prekyba Lietuvoje – kuria fiktyvias interneto parduotuves. Siekdami privilioti kuo daugiau žmonių, nusikaltėliai tariamoms prekėms taiko didžiules nuolaidas ir reklamuoja jas populiariuose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Instagram“.
„Gyventojai nukenčia dėl savo patiklumo – pamatę skelbimą, siūlantį įsigyti prekę taikant 80 ar net 90 proc. nuolaidą, jie skuba pirkti, nesusimąstę, jog tai sukčių jaukas. Net ir įvykdę pirkimą bei el. paštu atsiųstuose „užsakymo dokumentuose“ pamatę, pavyzdžiui, Kinijos juanių sumą, klientai ne visada supranta patekę į spąstus. Dažniausiai žmonės susigriebia tada, kai nesulaukę užsakymo nesėkmingai bando susisiekti su tariama „parduotuve“, – perspėja T. Beinaravičius.
Pasak eksperto, pasitaiko atvejų, kad pirkėjai visgi sulaukia užsakytos prekės, tačiau ji gali visiškai neatitikti užsakymo aprašymo. Bet kuriuo atveju, nukentėjusių pirkėjų mėginimai susisiekti su tariamu pardavėju būna nesėkmingi.
Rizikuoja patirti didelių nuostolių
Visgi nuostoliai, patekus į šią sukčių schemą, dažniausiai gali neapsiriboti pristatyta ne tokia preke ar iš viso nepristatyta preke. Įgiję banko kortelių duomenis nusikaltėliai pasitelkia juos neteisėtų finansinių operacijų vykdymui.
„Gavę gyventojų asmeninius finansinius duomenis sukčiai skuba pasinaudoti jais ir apsipirkti elektroninėse parduotuvėse, taip pat gali perduoti arba parduoti juos bendrininkams. Todėl vos įtarę, kad asmeniniai duomenys galėjo patekti į nepatikimas rankas, gyventojai turėtų suskubti apie tai informuoti savo banką“, – įspėja T. Beinaravičius.
Kaip apsisaugoti?
Pasak T. Beinaravičiaus, kartą perpratus šį pastaruoju metu itin paplitusį apgaulės scenarijų, išvengti jo ateityje bus kur kas lengviau. Pirmiausia, anot eksperto, visus pasiūlymus pirkti reikia vertinti kritiškai ir vadovautis principu, kad jeigu kažkas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai yra akių dūmimas.
„Svarbu pastebėti, kad sukčių parduotuvės prašo kortelių duomenų atviru formatu, tai yra, tokių fiktyvių parduotuvių interneto puslapių adresai neprasideda „https://“, o interneto naršyklėje prie adreso laukelio nėra spynelės ženklo“, – atkreipia dėmesį T. Beinaravičius. Kitas požymis, išduodantis fiktyvų interneto puslapį, yra šių puslapių gyvavimo laikas.
„Sukčių sukurtos e. parduotuvės vidutiniškai veikia apie 3 mėnesius. Neseniai sukurtos ir anksčiau nematytos parduotuvės visada turėtų kelti pagrįstų įtarimų dėl pardavėjo patikimumo“, – sako banko saugumo ekspertas.
Sudvejojus – svarbiausia nedelsti
Įtarus, kad internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelės duomenys galėjo patekti nusikaltėliams – pavyzdžiui, užsakytos prekės buvo nepristatytos, jos neatitinka aprašymo arba pastebėjus, kad užsakymo valiuta ir suma neatitinka operacijos valiutos ir sumos – svarbu nedelsiant kreiptis į savo banką.
„Tokiais atvejais bankų darbuotojai visuomet bando gyventojams operatyviai padėti. Gavus informacijos apie galimą sukčiavimą atvejį yra skubiai ribojamas nukentėjusio kliento kredito kortelės funkcionalumas, kad jis nepatirtų dar didesnių nuostolių. Tai nėra pavieniai atvejai, dėl šio tipo sukčiavimo atvejų į „Swedbank“ kreipėsi apie 300 klientų“, – sako T. Beinaravičius.
