Lietuvoje prasidėjęs tarybinių paminklų nukėlimo vajus į dienos šviesą ištraukė įvairiausio plauko sovietmečio laikų nostalgijos apimtus veikėjus, kuriems šitie sovietiniai balvonai yra visai ne balvonai, o išvaduotojai. Lietuvoje per sovietinės okupacijos penkiasdešimtmetį visoje šalyje geriausiose miestų vietose pristatyta paminklų, kurie simbolizuoja tarybinės armijos pergales ir sovietinę ideologiją.
„Tie sovietiniai monumentai, tie vadinami balvonai... Tikrai atėjo ta diena, kai mes galime laisvos šalies akimis pažiūrėję įvertinti ir priimti sprendimus dėl jų“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Tokiu valdžios sprendimu piktinasi dalis Lietuvos rusų, kurie pasigedo paaiškinimų, kodėl nuimamas vienas ar kitas sovietinis paminklas, kas su jais bus daroma ir koks jų likimas.
„Jūs paliečiate mūsų jausmus. Reikia kalbėtis. Aš labai nustebintas, kad niekas iš valstybės vadovų nekalba su mumis. Jūsų nuomonė mums neįdomu“, – piktinosi Lietuvos rusas, verslininkas Viktoras Voroncovas
„Su kuo tartis ir apie ką tartis? „Mes norėtume, kad su mumis pasitartų, nes mums praeities nusikaltimai praeities yra labai brangūs ir labai reikalingi“. Tai mano atsakymas yra ne, su jumis nereikia tartis“, – nepatenkintiems Lietuvos rusams atsakė publicistas Andrius Užkalnis.
Ramina, kad kapų nelies
Seime sprendimas su sovietiniais paminklais atsisveikinti iš miestų ir miestelių aikščių sugalvotas jau senokai ir prisimintas dabar. Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje užsimota sovietinius paminklus išgrūsti iš visur – aikščių, skverų ir kapinių.
„Turime apsispręsti ar komunistinis įšalas, teroro simboliai, kurie mūsų tautą žudė ir trėmė, turime sau atsakyti, ar jie turi teisę būti viešosiose erdvėse ar ne“, – sakė desovietizacijos įstatymą pateikęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
„Yra kapai – nešokit ant kaulų, palikit ramybėje. Ar paklausė tų žmonių, kurių sūnų kaulai čia ilsisi? Tegul paklausia Kasčiūnas to anūko ar vaiko, kurio tėtis guli čia“, – nesutiko socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Valdžia ramina, kad niekas nesikėsins į amžinojo poilsio atgulusių Antrojo pasaulinio karo dalyvių palaikus. Jie čia ilsėsis nepaliesti, tik virš jų ar šalia jų greičiausiai nebestovės automatais apginkluotos sovietinės statulos, tankai ir kiti karo bei okupacijos simboliai.
„Kapinės, kapai yra saugomi Ženevos konvencijos ir Lietuva į jokius kapus nesikėsina. Bet žinant visą istoriją, mes puikiai žinome, kam tie monumentai buvo statomi“, – sakė S. Kairys.
Seime pradėtas svarstyti desovietizacijos įstatymas, kuris uždegs žalią šviesą atsisveikinti su nepageidaujamais sovietmečio palikimais – imti lauk paminklus, keisti gatvių pavadinimus ir atsisakyti visko, kas mums primena priespaudos ir teroro paženklintą laikmetį.
„Istorinė atmintis formuoja tam tikrą mūsų ateities kryptį. Tai tapatybės dalis? Atsiprašau, ar komunistinis įšalas yra mūsų tapatybės dalis? Aš sakau – ne. Todėl aš esu desovietizacijos šalininkas“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Tegul jie desovietizuoja savo tėvus. Jeigu aš imsiu vardinti šitų buvusių veikėjų tėvus, tai jie gi visi komunistai“, – pareiškė V. Andriukaitis.
Ragina vengti provokacijų
Stalino Rusijos pergalėmis besidžiaugiantys ir jiems prijaučiantys įsitikinę, kad stovintys balvonai yra istorinis palikimas, kurį reikia gerbti.
„Aš noriu pasakyti dar vieną tokį pastebėjimą – kodėl visi bando pavadinti tuos paminklus balvonais ar tarybinėmis šiukšlėmis? Galbūt reikia apsiraminti visiems?“, – klausė V. Voroncovas.
„Juo labiau, kad dabar, kai toks metas, reikia visiškai vengti provokacijų, jos niekam nereikalingos. 20 metų niekam nekliudė tie paminklai ir dar 100 metų stovėtų“, – antrino V. Andriukaitis.
„Kas per šneka, kad nereikia priešinti visuomenės? Bet durnių tokių kaip Andriukaitis visą laiką buvo ir bus. Apie Andriukaitį šiuo atveju galiu pasakyti tik tiek, kad durnius. O kadangi jo paties šeima yra nukentėjusi nuo represijų, jei neklystu, jis yra tremtinys, tai čia reikėtų kalbėti apie Stokholmo sindromą ir dėkingumą piktadariams“, – nesutiko A. Užkalnis
Dalis sovietinių skulptūrų jau nuimtos nuo postamentų – tą padarė Marijampolė, Kėdainiai, Kaunas ir dar kelios gyvenvietės Lietuvoje. Tačiau kitur nuimti balvonų nėra kaip, nes jie vis dar kabo kultūros paveldo registruose, kaip vertybė, o vertybės kaip žinia – neliečiamos, tol kol jų neišbrauks iš paveldo sąrašų.
„Tuos objektus reikėjo saugoti ne dėl to, kad jie yra architektūriškai reikšmingi ar meniškai svarbūs, o jie buvo pirmiausia saugomi nuo tam tikrų veiksmų ir iš Rusijos pusės. Pavyzdžiui – kad nebūtų keičiama lentelė prie tokio monumento, nebūtų pataisomas žuvusiųjų skaičius, jį padidinant ir panašiai“, – aiškino kultūros ministras.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
