Nors po pirmojo Seimo rinkimų turo paaiškėjo, kad antroje vietoje liko ne „Nemuno aušra“, o TS-LKD, žvelgiant į balsavimą, konservatorių palaikymas krito.
Per 2020 m. Seimo rinkimus už TS-LKD balsavo 292 124 rinkėjų, arba 24,86 proc. nuo visų dalyvavusių rinkėjų. Konservatoriai tuomet daugiamandatėje iškovojo 23 mandatus, taigi ir galimybę formuoti Vyriausybę. Vienmandatėse iškovojus dar 27 vietas, Seime darbą pradėjo 50 konservatorių.
Šiemet už TS-LKD balsavo 222 975 (17,96 proc.) rinkėjų. Vadinasi, lyginant su praėjusiais rinkimais konservatoriai prarado 69 tūkst. balsų.
Nors sulaukus rezultatų iš didžiųjų apylinkių, TS-LKD pakilo į antrą vietą, iš pastarųjų trejų Seimo rinkimų šiųmečiai konservatoriams buvo prasčiausi.
Prognozės: konservatoriams pasiseks Vilniuje ir Kaune
Po abiejų Seimo rinkimų turų daugiausia Seimo narių mandatų bus iškovoję socialdemokratai, tačiau panašaus skaičiaus vietų parlamente gali tikėtis ir konservatoriai, rodo BNS prognozė, parengta apklausus keturis politikos žinovus.
Prognozė rodo, kad antrajame ture Lietuvos socialdemokratų partija laimės bent 22 mandatus. Sekmadienį vykusiame balsavime daugiamandatėje apygardoje partija gavo 18 mandatų, dar du mandatus iškovojo vienmandatėse per pirmąjį turą, tad socialdemokratai kitame Seime turėtų turėti ne mažesnę nei 42 narių frakciją.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai spalio 27 dieną turėtų iškovoti bent 20 mandatų antrajame ture. Todėl jų frakcija turėtų siekti ne mažiau nei 38 narius, nes daugiamandatėje partija gavo 17 mandatų, o pirmajame ture buvo išrinktas vienas konservatorių vienmandatininkas.
Antrojo turo prognozė žada gerą TS-LKD pasirodymą Vilniuje bei Kaune, tuo metu socialdemokratams projektuojama sėkmė regionuose.
Visoje Lietuvoje vienmandatėse apygardose į antrąjį turą išėjo 32 konservatorių partijos atstovai.
Prognozes pateikė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, Vytauto didžiojo universiteto viešosios komunikacijos katedros docentas Ignas Kalpokas, Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga bei Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė.
Ekspertų nuomonės galėjo skirtis, tačiau BNS prognozuoja pergalę vienmandatininkui, jeigu jį kaip laimėtoją įvardijo trys iš keturių ekspertų arba dėl jų sutarta vienbalsiai.
Politikas, kuris turėtų švęsti pergalę antrajame ture, yra parašytas pajuodintu šriftu.
Vilniuje kils kregždutės
Vilnius ne be priežasties laikomas konservatorių tvirtove, mat sostinėje visose vienmandatėse apygardose (išskyrus Senamiesčio-Žvėryno ir Antakalnio) į antrą turą pateko konservatoriai. Vienintelėje Senamiesčio-Žvėryno apygardoje per pirmąjį turą išrinkta liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o Antakalnyje pirmo turo užteko, kad į Seimą būtų išrinkta konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė.
BNS kalbinti ekspertai prognozuoja, kieno pergalės tikėtis antrajame ture Vilniuje. Jei prognozės pasitvirtins, vien Vilniuje
Naujamiesčio–Vilkpėdės apygarda: konservatorius parlamentaras Žygimantas Pavilionis ir „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius. Pastarasis pirmajame ture surinko 21,07 proc. rinkėjų balsų, Ž. Pavilionį palaikė 26,41 proc. rinkėjų.
Žirmūnų apygarda: konservatorė Seimo narė Paulė Kuzmickienė ir „laisvietė“ parlamentarė Morgana Danielė. Pirmajame ture lyderiavo P. Kuzmickienė su 31,9 proc. balsų, stipriai aplenkdama M. Danielę su 15,55 proc. balsų.
Fabijoniškių apygarda: konservatorė Seimo narė Aistė Gedvilienė ir socialdemokratas Remigijus Motuzas. Už A. Gedvilienę pirmajame ture balsavo 26,66 proc. rinkėjų, už R. Motuzą – 12,57 proc.
Šeškinės–Šnipiškių apygarda: konservatorius Seimo narys Mindaugas Lingė ir socialdemokratė parlamentarė Rasa Budbergytė. Pirmajame ture M. Lingė surinko 31,19 proc. balsų, R. Budbergytė atsiliko daugiau nei dvigubai – gavo 12,77 proc. rinkėjų balsų.
Justiniškių–Viršuliškių apygarda: konservatorius parlamentaras Matas Maldeikis ir demokratas Seimo narys Linas Kukuraitis. Nors ekspertai prognozuoja pergalę demokratui, už jį pirmajame ture balsavo 15,81 proc. rinkėjų, o už M. Maldeikį – 22,23 proc.
Pilaitės–Karoliniškių apygarda: konservatorė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Nacionalinio susivienijimo kandidatas Vytautas Sinica. Spalio 13 d. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė laimėjo užtikrintai – gavo 29,03 proc. balsų. Tačiau V. Sinica neliko tuščiomis – jį palaikė 13,39 proc. rinkėjų.
Lazdynų apygarda: konservatorius Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir demokratas parlamentaras Saulius Skvernelis. Dviejų politikos grandų dvikova vienmandatėje pažymėta nemažu skirtumu: L. Kasčiūnas surinko 35,52 proc. balsų, S. Skvernelis – 19,33 proc.
Naujosios Vilnios apygarda: konservatorius Liutauras Kazlavickas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatė Edita Tamošiūnaitė. Pirmajame ture L. Kazlavickas gavo 24,41 proc. balsų, E. Tamošiūnaitė – 14,69 proc.
Vilniaus pietinė apygarda: konservatorė Seimo narė Agnė Bilotaitė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas parlamentaras Česlavas Olševskis. Tarp šių dviejų politikų atotrūkis buvo nedidelis: už A. Bilotaitė pirmajame ture balsavo 21,61 proc. rinkėjų, už Č. Olševskį – 19,53 proc.
Verkių apygarda: konservatorius parlamentaras Dainius Kreivys ir socialdemokratas Seimo narys Algirdas Sysas. Praėjusį sekmadienį D. Kreivys surinko 31,13 proc. balsų, A. Sysas – perpus mažiau (15,16 proc.)
Pašilaičių apygarda: konservatorius parlamentaras Vytautas Kernagis ir liberalas Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Pirmajame ture V. Kernagis surinko 23,76 proc., o E Gentvilas – 17,59 proc. balsų.
Naujininkų–Rasų apygarda: konservatorius Vygintas Gasparavičius ir „Laisvės ir teisingumo“ lyderis Artūras Zuokas. Čia prognozė ir vėl kitokia nei pirmojo turo rezultatai. Spalio 13 d. už A. Zuoką balsavo 14,83 proc. rinkėjų, o konservatorius V. Gasparavičius surinko 15,93 proc. balsų.
Kaune taip pat dominuos konservatoriai
Kitas konservatoriams palankus miestas yra Kaunas. Čia jiems politologai taip pat prognozuoja gerus rezultatus vienmandatėse.
Kalniečių apygarda: konservatorius parlamentaras Arvydas Anušauskas ir „Nemuno aušros“ kandidatė Aušra Papirtienė. A. Anušauskas jau išrinktas į Seimą daugiamandatėje apygardoje.
Savanorių apygarda: konservatorius Liudas Mažylis ir socialdemokratė Seimo narė Orinta Leiputė.
Petrašiūnų–Gričiupio apygarda: konservatorius Seimo narys Kazys Starkevičius ir socialdemokratas Darius Razmislevičius.
Panemunės apygarda: konservatorė parlamentarė Gintarė Skaistė, socialdemokratas Audrius Radvilavičius ir „Nemuno aušros“ kandidatas Edgaras Gudynas.
Aleksoto–Vilijampolės apygarda: konservatorius Paulius Lukševičius ir socialdemokratas Robertas Kaunas.
Centro–Žaliakalnio apygarda: konservatorius Seimo narys Gabrielius Landsbergis ir liberalas kultūros ministras Simonas Kairys.
Šilainių apygarda: konservatorius Martynas Prievelis ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis. Du apžvalgininkai mano, kad antrajame ture laimės M. Prievelis bei du, jog L. Šedvydis.
Pasaulio lietuvių apygardoje ekspertai prognozuoja pergalę konservatorei Seimo narei Daliai Asanavičiūtei. Antrajame ture ji susikaus su „laisviete“ Aušrine Armonaite. Pirmajame ture jas skyrė nedidelis kiekis balsų: D. Asanavičiūtė surinko 30,07 proc., o A. Armonaitė – 29,81 proc. balsų.
Ar Kauno centras išliks Gabrieliaus Landsbergio tvirtove?
Pastaruosius trejus rinkimus G. Landsbergis nugalėdavo Centro-Žaliakalnio (Kaunas) vienmandatėje apygardoje.
2016 m. Seimo rinkimų pirmajame ture G. Landsbergis surinko 7744 balsus, beveik tris kartus aplenkdamas „valstietę“ Audronę Jankuvienę su 2807 balsais.
Antrajame rinkimų ture TS-LKD lyderis užsidirbo dar daugiau balsų – 8912. Likę balsai atiteko A. Jankuvienei. LVŽS kandidatė surinko kur kas daugiau, 7305 balsus, nors jų neužteko laimėti vienmandatėje.
2020 m. pasikartojo panašus scenarijus. Pirmajame ture lyderiais tapo G. Landsbergis ir A. Jankuvienė. Šį kartą konservatorius ir vėl beveik tris kartus aplenkė „valstietę“. Politikai surinko atitinkamai 7853 ir 2637 balsus.
Antrajame ture – užtikrinta G. Landsbergio pergalė. TS-LKD lyderis tuomet surinko 10 548 balsus, užnugaryje palikdamas A. Jankuvienę su 6647 balsais.
2024 m. Seimo rinkimų pirmajame ture G. Landsbergis ir vėl pirmavo, tačiau lyginant su ankstesniais rinkimais prarado dalį rinkėjų – už jį balsavo 6233 žmonės.
Šį kartą antrajame ture jis susirungs su liberalu Simonu Kairiu, kuris pirmajame ture gavo 2,6 karto mažiau balsų – 2356.
Tendencijos rodo, kad G. Landsbergis Centro-Žaliakalnio apygardoje laimi, tačiau jis ir vėl švęs pergalę vienmandatėje, paaiškės po pakartotinio balsavimo spalio 27 d.
Ingrida Šimonytė apie TS-LKD rezultatus: „Nematau jokio pagrindo skelbti kokio nors pralaimėjimo“
Rinkimų rezultatus spaudos konferencijoje aptarusi TS-LKD atstovė, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pasakyti, kieno iniciatyva bus formuojama valdančioji koalicija dar per anksti, o TS-LKD kapituliuoti neketina. Premjerė taip pat dar kartą patvirtino, kad nemato savęs dirbant kartu su „Nemuno aušra“.
Į BNS rengiamą spaudos konferenciją atvykusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad sakyti, kaip bus formuojama valdančioji koalicija ir kokioje pozicijoje bus TS-LKD dar per anksti.
„Dar kartą pasakysiu tą patį, mes esame ansktyvoje stadijoje, kad galėtume pasakyti, kieno iniciatyva bus formuojant koaliciją (...) Aš manau, kad šiandien labai ankstyvas klausimas, priimame rezultatus tokius, kokie jie yra šiandien“, – tvirtino premjerė.
Be to, premjerė viltingai tikisi sulaukti ir gerų rezultatų vienmandatėse apygardose, kur į antrąjį tur išėjo 32 konservatorių partijos atstovai ir sako, kad nereikėtų manyti, jog antrajame rinkimų ture žmonės būtinai balsuos prieš konservatorius.
„Aš tikrai nemanau, kad mes turėtume sau prisipaišyti kapituliantines nuotaikas ir čia kažkaip, kad tai reiškia, kad visi tie, kurie balsavo prieš kitus kandidatus, turėtų ateiti ir balsuoti prieš Tėvynės sąjungą“, – sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat dar kartą patvrtino, kad net jei ir TS-LKD patektų į opoziciją, konservatoriai jokiu būdu nedirbtų kartu su R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušros“ partija.
„Vėlgi, tai kad kelios partijos yra opozicijoje, tai nereiškia, kad jos kartu dirba, jos tiesiog yra opozicijoje. Aš neįsivaizduoju jokio bendro darbo su ponu Žemaitaičiu ir jo politine jėga“, – sakė I. Šimonytė.
Be to, premjerė tvirtina apgailestaujanti, dėl socialdemokratų vartojamos retorikos, jog konsvertatoriai yra „politiniai priekabiautojai“ ir teigė, kad konservatoriai vis dar neužtrenkia durų jokiems sprendimams.
„Problema yra daug paprastesnė. Yra daug klausimų, kur mes (TS-LKD) turime gana panašų matymą, dabar ypatingai, kai socialdemokratai atsisakė savo skepsio dėl gresmių ir dėl gynybos“, – komentavo premjerė.
Pirmumo balsais Gabrielių Landsbergį aplenkė Laurynas Kasčiūnas
TS-LKD sąraše pirmumo balsais G. Landsbergį aplenkė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Užsienio reikalų minsitras šį rezultatą sieja su besibaigiančia jo kaip partijos pirmininko kadencija.
„Vertinu ganėtinai natūraliai. Kadangi esu pranešęs, kad nebekandidatuosiu į partijos pirmininkus, manau, tai turi efektą kaip nueinančio partijos pirmininko. Matyt, tai irgi kažkiek prisideda prie visuomenės vertinimo“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
Nors TS-LKD lyderis akcentuoja, kad L. Kasčiūnas yra puikus politikas, tinkamai einantis ministro pareigas, jis kol kas nenori svarstyti, ar šis bendrapartietis galėtų užimti naujojo konservatorių partijos pirmininko poziciją. Pasak jo, šį sprendimą priims partijos nariai ir rėmėjai.
„Laurynas yra puikus politikas, džiaugiuosi, kad jis dabar yra gynybos ministras, tokio žmogaus Lietuvai tikrai reikėjo ir reikia. O dėl partijos pirmininko, tai čia yra šiek tiek ir kita kalba. Partija nuspręs – esame viena iš nedaugelio politinių jėgų, kurios tikrai demokratiškai netgi atviruose rinkimuose renkasi politikus (....). Tai kaip nuspręs partija ir ją remiantys žmonės, tai laikas parodys“, – sakė G. Landsbergis.
„Bet dar tikrai ne tas etapas, reikia užbaigti rinkimus, pažiūrėti, kur mes einame, ar formuojame vyriausybę, ar neformuojame vyriausybės ir prieisime ir prie partijos politinės ateities klausimo“ , – pridūrė jis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis L. Kasčiūnas Seimo rinkimuose surinko 95 332 pirmumo balsus, o G. Landsbergis – 77 458.
Įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas
Spalio 13 d. įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.
Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.
Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.
