Mėta Lubinaitė Gaunantiems ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ primename svarbiausias šios veiklos įgyvendinimo taisykles.
Ražienoms skirti tik 30 proc. ploto
Veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ vykdantys pareiškėjai, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaravo daugiau negu 10 ha plotą, turi atsižvelgti tik į ražienoms palikti tinkamų augalų rūšių plotą ir ražienoms skirti ne daugiau kaip 30 proc. tokio ploto. Pastebėtina, kad šis plotas negali viršyti 50 ha ražienoms palikti tinkamų augalų ploto. Pareiškėjai, deklaravę iki 10 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, ražienas turi palikti ne didesniame kaip 30 proc. bendro, o ne tik ražieninių augalų, deklaruoto žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto. Jei ši riba viršijama, deklaracijoje fiksuojamas ražienų viršdeklaravimas. Nepriklausomai nuo deklaruojamo ploto, ražienoms skirtas plotas per 5 metus trunkantį įsipareigojimų laikotarpį privalo išlikti pastovus – gali sumažėti daugiausia 3 proc. nuo pirmos paraiškos pateikimo datos, o padidėti – ne daugiau kaip 2 ha bendro ploto (šiuo atveju plotui, padidintam daugiau kaip 2 ha, yra taikomi nauji įsipareigojimai). Išmokos dalyvaujantiems vien tik veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ mokamos už ne mažesnį kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, o maksimalus ražienų plotas negali viršyti 50 ha.
Laukų arimas – pavasarį
Veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ dalyvaujantys ūkininkai iki rugsėjo 30 dienos turi atlikti lengvą paviršiaus kultivavimą, po kurio ražienos turi būti aiškiai matomos, ir taip jas palikti visai žiemai. Suarti ražienas ūkininkai galės tik nuo kitų metų kovo 1 d. Iki kovo 1 d. leidžiamas lengvas laukų kultivavimas – tai minimalus žemės dirbimas, neliečiant gilesnių žemės sluoksnių ir neužverčiant ražienų žeme. Tokiam kultivavimui tinka įvairaus pobūdžio žemės dirbimas, išskyrus arimą. Laukus negiliai sukultivuoti galima kultivatoriumi, diskinėmis akėčiomis ar kitais žemės ūkio padargais. Ražienų lauką kasmet per žiemą galima palikti vis kitoje vietoje, tačiau bendras deklaruotas plotas per įsipareigojimų laikotarpį – t.y. 5 metus – turi išlikti pastovus. Tam, kad būtų kompensuojamas patiriamas derliaus nuostolis, žemdirbiams, per žiemą laukuose palikusiems ražienas, skiriama 500,65 Lt išmoka už vieną hektarą.
Saugo dirvą ir gyvūniją
Veikla „Ražienų laukai per žiemą“ siekiama išsaugoti bioįvairovę intensyviai dirbamuose žemės plotuose bei stabdyti dirvų eroziją. Ražienose likę grūdai ir plačialapių piktžolių sėklos yra svarbus maisto šaltinis žiemojantiems paukščiams. Be to, jos padeda peržiemoti ir pilkiesiems kiškiams, kurapkoms bei graužikams, kurie yra svarbus maisto šaltinis plėšriesiems paukščiams. Palikus laukuose ražienas dirvos paviršius būna apraizgomas augalų šaknimis, taip yra stabdoma ir vandens bei vėjo sukeliama dirvos erozija. Tai ypač svarbu intensyvios žemdirbystės ūkiuose, kur auginamos monokultūros. Šiemet KPP priemonei „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinti skirta daugiau nei 178 milijonus litų. Iš jų 60 milijonų litų skirta programai „Kraštovaizdžio tvarkymas“, kurios vienai iš veiklų „Ražienų laukai per žiemą“ – 36,5 mln. Lt. Per visą 2007–2013 metų laikotarpį pagal šią veiklą patvirtinta 4 691 paraiška.
Ražienoms tinkami augalai
• Avižos • Grikiai • Kviečiai • Kvietrugiai • Miežiai • Rugiai • Linai • Sojos • Sorgas • Soros • Rapsai • Rapsukai • Lubinai • Žirniai • Pupos • Javai • Kukurūzai • Įvairių augalų mišiniai
Užs.nr. 3572
