Policijos pareigūnai neabejoja: sunkmečiu nusikaltėliai suaktyvės. Niūrių teisėsaugos atstovų prognozių išsipildymo laukti jau nebereikia: kasdien gatvėse apiplešiama vis daugiau žmonių ir kur kas dažniau nuo užpuolikų nukenčia patys silpniausieji – moterys, vaikai, pagyvenusieji. Būtent todėl panevėžiečiai suskato domėtis įvairiais savigynos ir kovos menais.
Investicija atsiperka
Treneriai tikina, kad sunkmečiu investuoti į sportą būtina. Keliasdešimt litų mėnesio treniruotėms nepagailinčio žmogaus investicijos atsiperka su kaupu: sustiprėjama ir fiziškai, ir dvasiškai, išmokstama apginti save ir kitus, o, išvengus nelaimės, nebereikia išlaidauti medikams ar psichologams.
Kovos menų ir sveikatingumo klubo „Baltasis voras" vadovas Valentinas Pečininas patvirtino, kad norinčiųjų išmokti savigynos technikos vis daugėja. Pasak jo, galbūt ateitų ir dar daugiau, jei nebūtų prasidėjusi ekonominė krizė.
„Tie, kurie lanko treniruotes, išmoksta apsiginti, jei nusikaltėlis griebia už drabužių ar rankinės, išmušti iš užpuoliko peilį, sužino, kaip reaguoti, jei plėšikas turi ginklą. Šiais laikais tai yra labai svarbu ir suaugusiesiems, ir vaikams. Juk kone kasdien girdim, kaip mokyklose užgauliojami mokiniai, iš jų atimami telefonai, pinigai", - kalbėjo sportininkas.
Padėjo atsigauti
„Baltojo voro" jauniausiems lankytojams - vos ketveri metai. Klubo prezidento teigimu, tokio amžiaus vaikai jau gali išmokti išgirsti, stebėti aplinką, atsikratyti esant ekstremaliai situacijai užvaldančios baimės, pradėti mokytis smūgiuoti ar blokuoti smūgius. Vyriausias klubo sportininkas - 57-erių vyriškis.
„Gal sunkiau treniruotis tiems, kuriems per šešiasdešimt. Tačiau amžiaus ribų nėra. Laukiami ir vyrai, ir moterys. Savigyna dar populiaresnė tarp dailiosios lyties atstovių. Neseniai atėjo viena mergina - ją buvo primušę prie „Egivelos" naktinio klubo. Nukentėjusioji net į psichologus kreipėsi, bet jų konsultacija nebuvo itin naudinga. O pas mus mergaitė greit adaptavosi ir pradėjo atsigauti", - kalbėjo V.Pečininas.
Trenerio nuomone, į save investuoti žmogui visuomet geriau, kol nėra nukentėjęs. Pasak jo, nors dabar menas, kultūra ir sportas tapo trečiaeiliais dalykais, vis dėlto verčiau nepagailėti kelių dešimčių litų, nes tai gali atsipirkti šimteriopai.
„Žmonės dabar susirūpinę ir taupo, todėl jiems ir kelių dešimčių litų klubo nario mokestis atrodo nemažas. Tačiau reikia įvertinti tai, kad maždaug per tris mėnesius sportuojantis žmogus sustiprėja ir fiziškai, ir dvasiškai, išmoksta, kaip reaguoti patekus į ekstremalią situaciją, ima labiau savimi pasitikėti. O tokį smurtautojas gatvėje atpažįsta, bijo pulti, nebent būna apsvaigęs nuo narkotikų. Vadinasi, pinigai, atiduoti už trijų mėnesių treniruotes, nebuvo veltu išleisti - neteks mokėti gydytojams, psichologams, teisininkams. O ką kalbėti apie moralinę žalą, ją sunku net pinigais įvertinti", - tikino „Baltojo voro" vadovas.
Situacijas aptaria
Trenerio teigimu, pasiryžusiajam sportuoti svarbiausia - neprarasti noro ir turėti motyvaciją. Vis dėlto V.Pečininas neneigė, kad ir kovos menų pramokę jaunuoliai gali patys patekti į bėdą - juk visaip gyvenime atsitinka.
„Būna, kad pas mane besitreniruojantys vaikai klausia, ar gali panaudoti tam tikrą veiksmą, jei kas nors užgaulioja. Apie tai kalbame. Sportininkas turi suprasti, kur yra būtinoji gintis, o kur gynimasis jau pereina į puolimą. Aš pats prieš kokį dešimtį metų esu kartą į vieną nemalonią situaciją įsivėlęs.
Mane užpuolė trys vyrukai: taip atsigyniau, kad nė vienos mėlynės neturėjau, o jiems gerokai kliuvo. Policija kaltę norėjo man suversti. Kartais taip būna, kad blogiukai išsisuka, o galėję nukentėti, bet apsigynę žmonės pasmerkiami. Todėl atėjusiajam išmokti kovos menų ir savigynos pirmiausia reikia gauti daug žinių, sužinoti, kaip reaguoti patekus į įvairias situacijas", - kalbėjo sportininkas.
Ugdo charakterį
Sporto klubo „Argus" vadovas Remigijus Olšauskas patikino, kad bet kuri sporto šaka ugdo charakterį, todėl sportininkas išmoksta niekada nesutrikti. Tai ir yra svarbiausia, kai užpuola nusikaltėlis. Pašnekovo teigimu, toks savęs tobulinimas yra būtinas.
„Ekonominė situacija skatina aktyviau veikti plėšikus ar kitus nusikaltėlius. Vis dėlto nepastebėjau, kad sunkmetis trukdytų gyventojams investuoti į save - kaip tik visi labiau stengiasi. Vieni kilnoja svarmenis, kad būtų gražesni, kiti nori būti stipresni. Naujo lankytojo visuomet pasiteirauju, kodėl pasirinko būtent karatė, ko iš to sporto tikisi. Kas trečias atsako, kad nori fiziškai sustiprėti ir išmokti apginti save bei kitus", - sakė „Argus" vadovas.
R.Olšausko nuomone, savigynos išmokti labiausiai reikia 10-14 metų paaugliams. Pasak jo, būtent tuo laikotarpiu brendimas suaktyvėja, vaikai būna linkę labiau vieni kitus užgaulioti ir į viską jautriai reaguoja.
„Smurtiniai išpuoliai dažni tarp berniukų, gal todėl daugiau jų treniruojasi. Tačiau nukentėti nuo užpuolikų, pavyzdžiui, norinčių atimti telefoną, gali bet kas. Aišku, negalima tvirtinti, kad savigynos technika padėtų apsiginti nuo kokių trijų nusikaltėlių. Bet sportas moko ne tik gintis ar pulti - svarbiau nesutrikti ir suvokti, ką konkrečiu atveju geriau daryti. Kartais patartina sprukti, ypač jei užpuolikas ginkluotas. Mes klube su sportininkais visuomet apie tai kalbame. Aptariame įvairias situacijas, kuriame, ką konkrečiai reikėtų daryti", - kalbėjo R.Olšauskas.
Pasak pašnekovo, fiziškai tobulėti ir savimi pasitikėti, be baimės išeiti į gatvę svarbu bet kuriam gyventojui. Todėl, palyginti su kitais užsiėmimais, kovos menai yra ir naudingi, ir ne tokie jau brangūs.
„Palyginti su pramoginiais šokiais ar ledo rituliu, karatė nėra brangus sportas. Pirmiausia reikia įsigyti kimono - apranga kainuoja nuo 50 iki 150 litų. Ji tarnauja tikrai ne vienerius metus. Maždaug iki 50 litų per mėnesį tenka išleisti klubo nario mokesčiui. Visa tai nėra daug", - patikino „Argus" treneris.
Jėgos nereikalauja
Žydrūnas Budrys, Panevėžio sporto klubo „Voras" prezidentas:
Mūsų sporto šakos - tekvondo, kudo - tinka ir savigynai. Savo veiklą labiau orientuojame į vaikų, jaunimo užimtumą, kad jie nesišlaistytų gatvėse ir turėtų kur savo emocijas išlieti. O savigyna praverstų moterims ar vyresnio amžiaus žmonėms. Juk apsiginti būtini veiksmai nereikalauja didelės fizinės jėgos - savigyna yra technika. Sportuoti ir išmokti apsiginti gali bet kokio amžiaus žmonės. Vienintelis reikalavimas - į treniruotes atsinešti medicininę gydytojo pažymą apie sveikatą, nes reikia nustatyti, kokį krūvį sportininkas gali pakelti.
Laukiame ir vaikinų, ir merginų, nors šių būna mažiau. Galbūt mergaitės bijo traumų, smūgių, bet tokia išankstinė nuomonė nėra teisinga. Skatindami vaikų užimtumą svarstome ir apie bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis ar policija. Pavyzdžiui, galėtų vaikai vietoj keleto kūno kultūros pamokų būti mokomi savigynos, žinoma, profesionalių trenerių. Rekomenduotumėm - tikrai mokiniams tai būtų naudinga.
Pasitaiko, kad patys kovos menų propaguotojai tampa užpuolikais. Tačiau taip nutinka labai retai - sportuojantys vaikai dažniausiai lavina ne tik fizinę ištvermę, bet ir dvasinę, išsiugdo moralines vertybes. Kartais būna, kad jaunuolis pamato, jog rezultatų nepasieks, ir pasijaučia silpnesniu tarp profesionalų. Tada meta treniruotes ir patraukia į gatvę. Ten buria grupę, nori būti autoritetu ir ieško už save silpnesnių aukų. Save realizuoja užpuldinėdamas kitus. Vis dėlto tokių istorijų retai tenka išgirsti.
Net kovos menų meistras negali būti tikras, kad visuomet įstengs gatvėje apsiginti ar apginti artimą žmogų. Todėl negalima užtikrinti, kad savigynos išmokusi mergaitė duos į kailį vienam ar dviem fiziškai stipresniems užpuolikams. Tikimybė, kad apsigins, yra, bet negalima tvirtai garantuoti. Juk situacijų būna labai įvairių. Manau, net geriausias sportininkas nesuspės sureaguoti, jei iš už nugaros priėjęs nusikaltėlis trenks per galvą metaliniu strypu.
Tačiau savigynos išmokusi mergaitė gali valdyti situaciją, jei prie jos pristoja du menkesni chuliganai. Vien jau todėl, kad pasipriešindama laimi laiko, per kurį incidentą gali pastebėti ir į pagalbą atskubėti aplinkiniai ar policija. Ir statistika rodo, kad nusikaltėliai tikisi žaibiško apiplėšimo, o jei sulaukia atsako, dažnai sutrinka ir sprunka.
Justė Briedytė
