Karolina Stažytė
Ilgus metus Pagramančio gyventojai susikaupusias nuotekas pylė ant laukų ir vargo nematė. Savivaliavimo laikai baigėsi. Šių metų pavasarį europinėmis lėšomis miestelyje baigus tiesti nuotekų šalinimo tinklus, pagramantiškiai tikina ėmę jausti spaudimą prisijungti prie sistemos ir už jos priežiūrą mokėti bendrovei „Tauragės vandenys“. Nenori prisijungti – tavo kieme apsilankys gamtosaugininkai, kurie tikrai ras problemų. Valdininkai tokius savo veiksmus teisina naujai įsigaliojusio įstatymo reikalavimų vykdymu.
Išbetonuota nuotekų duobė ar ne?
Į „Tauragės kurjerio“ redakciją kreipėsi Pagramančio miestelio Tuopų gatvės gyventojas Evaldas Macikas. Vyras teigė ką tik su triukšmais išlydėjęs jį užgriuvusią patikros komisiją, sudarytą iš „Tauragės vandenų“, Pagramančio regioninio parko ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Tauragės rajono agentūros atstovų.
– Nesutinku prisijungti prie naujų nuotekų tinklų, todėl ir sulaukiau nekviestų svečių. Aš jiems aiškinau, kad man reikia bent dviejų metrų gylio šulinio. Ėmė ir padarė metrą keturiasdešimt. Toli mano duobė nuo jo. Brangiai atsieitų nuvedimas. Reiktų net pečių nuversti. Komisija tikrino mano nuotekų duobę ir pareiškė, kad jos dugnas nesutvarkytas. Bet juk gyvenu aš sename valstybiniame „alytnamyje“. Sakiau, atvilksiu kuvaldą, trenksiu per tikrinimo vamzdį ir tas sulinks, nes duobė – išbetonuota, – konflikto esmę žurnalistei pasakojo E.Macikas.
Tačiau valdininkai vyro nesiklausė. KRAAD Tauragės rajono agentūros vyr. specialistas Romas Jurgelionis surašė raštą, kurio E.Macikas nesutiko priimti.
– Tuomet Jurgelionis pareiškė, kad mane į aplinkos apsaugos būstinę atvesdins su policija. Tikriausiai baudą už gamtos teršimą nori išrašyti. Tiek metų nuotekas pats tvarkydavausi, o dabar štai patikros prasidės. Reikės pateikti čekius, kas ir kada jas išvežė. Man tai tikrų tikriausias reketas. Matyt, daug kas iš mūsų nesijungia, gresia projekto neįgyvendinimas, dėl ko tektų Europos Sąjungai grąžinti lėšas. Dėl to ir verčia, – svarstė vyras.
Jis patikino, kad nėra prieš prisijungimą prie vandentiekio tinklų, tiesiog jo atveju tai sunku ir brangu padaryti. Be to, jis netikintis naujais valymo įrenginiais.
– Kaip vienas valdininkas pasakė: „Ko jūs nesuprantate? Anksčiau į Akmeną šikote dykai, dabar šiksite už pinigus“. Šį pavasarį kažkas net patikrino naująją valymo įrangą – paleido didelį kiekį srutų. Įrenginiai neatlaikė, nuotekos prasiveržė, subėgo į Akmeną. Buvo sulėkę daug vyrukų su kaklaraiščiais. Viskas nuleista tylomis, – užsiminęs apie planus įsirengti 5000 Lt kainuojančią, per penkmetį atsiperkančią nuosavą nuotekų šalinimo sistemą, įdomų faktą paminėjo vyras.
Susigundė akcija
Kad nenori prisijungti prie nuotekų tinklų, kalbėjo ir prisistatyti nepanoręs E.Maciko kaimynas. Pasibeldėme į dar kelių pagramantiškių duris. Ką jie mano apie prisijungimą prie naujųjų nuotekų tinklų?
– Keletą kartų lankėsi žmonės iš „Tauragės vandenų“ ir įtikino. Prisijungėm vakar. Niekur nedingsi. Suskubome, nes iki lapkričio 1 dienos galiojo akcija – už prisijungimo projektą nereikėjo mokėti. Sutaupėme vamzdžiams. Gal nebebėgs nuotekos į Akmeną, – vylėsi miestelio Bažnyčios gatvės gyventojas Algimantas.
Vyras teigė vamzdžius nusitiesęs pats. Darbai truko keletą dienų. Atsiėjo apie 1000 Lt. Dabar kas mėnesį už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą „Tauragės vandenims“ reikės mokėti maždaug po 8 Lt už 1 kub. m. Paklaustas, kur anksčiau dėdavo nuotekas, vyras teigė išpildavęs ant laukų.
– Girdėjau, dabar reikės samdyti specialistus ir pateikti čekius, įrodančius, kas ir kur nuotekas išvežė. Aplinkosaugininkai ims kontroliuoti, kur jas dedi, – patikino vyras.
Akmenos gatvės nuosavame darže sutiktas Kazimieras teigė prie nuotekų tinklų taip pat prisijungęs neseniai. Vieną dieną jis rado už durų užkištą lapelį su perspėjimu tai padaryti kuo greičiau. Kadangi iki lapkričio 1-osios projektavimo darbai nekainavo, jis suskubo sutaupyti.
Anksčiau vyras nuotekas valydavo pats – turi į žemę įsikasęs cisterną. Išpildavo ant savo daržo. Keletą pastarųjų kartų laukinio tualeto duobę išvalyti samdė „Dunokus“. Tai atsiėjo 100 Lt.
Tik prevencinė akcija?
Įdomu, kodėl gamtos tarša susizgribta rūpintis tik dabar, kai reikia rasti priemonių pažaboti nenorinčius prisijungti prie naujųjų nuotekų tinklų. Aplinkosaugininkas R.Jurgelionis tikina tik prisidėjęs prie „Tauragės vandenų“ organizuotos prevencinės akcijos.
– Apėjome 15 namų. Dviejuose jų radome neišbetonuotus šulinius. Juk svarbu išsiaiškinti, teršiama gamta ar ne, ar nuotekos nepasiekia gruntinių vandenų. Nesuprantu – valstybė skiria lėšų, nutiesia brangius nuotekų tinklus, o žmonės piktybiškai prie jų nesijungia, – piktinosi R.Jurgelionis.
Anot jo, konfliktas su E.Maciku kilo dėl to, kad šis nenorėjo pripažinti komisijos išvadų.
– Jo nuotekų duobė neišbetonuota. Juk ne aš vienas tą nustačiau. Buvome keturiese. Visi įsitikinome. Kadangi jis nepriėmė mano rašto vietoje, išsiunčiau paštu kvietimą atvykti į agentūros būstinę. Be jo dalyvavimo negaliu surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolo. Jei neatvyks, pasitelksiu policiją. Skirsiu baudą – mažiausiai 100 litų, – pabrėžė vyr. specialistas.
Paklaustas, ar tokios patikros – ne savotiško reketo priversti jungtis prie nuotekų tinklų forma, R.Jurgelionis patikino nesijaučiantis ką nors reketuojantis.
O kaip dėl pavasarį neva kilusios naujosios valymo sistemos avarijos? R.Jurgelionis nesutriko ir viską „nusimetė“ nuo savęs, neva nieko apie tai negirdėjęs ir asmeniškai jos neaptikęs.
Patikros – naujojo įstatymo rezultatas
„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Tauragės rajone (Pagramantyje ir Norkaičiuose)“ projekto įgyvendinimas atsiėjo beveik 9,5 mln. Lt. Apie 80 proc. lėšų skyrė ES, 5 proc. turėjo prisidėti projekto vykdytojas „Tauragės vandenys“. Likusi suma – iš valstybės biudžeto. Projektą įgyvendinti pradėta 2011 m. rudenį, rangos darbai (nutiesta 4,6 km vandens tiekimo ir 6,3 km nuotekų tinklų, pastatytos 4 nuotekų siurblinės ir valykla) baigti šių metų pavasarį. Iš pradžių, kaip teigia „Tauragės vandenų“ direktorius Eduardas Anulis, prie tinklų prisijungti neskubėjo niekas. Tačiau, pasiūlius iki lapkričio 1 d. nemokamai parengti projektą, norinčiųjų atsirado.
– Praradome nemažai pinigų, bet įgijome klientų. Visi turi prisijungti per 2015 metus. Iš viso jų – 333. Šiuo metu yra prisijungę 146. Paspartinome tempą ir šiuo metu ėmėme tikrinti, ar tų, kurie nenori prisijungti, duobės tvarkingos. Juk miestelis įsikūręs regioniniame parke, o nesandarios duobės teršia upelius, – patikino E.Anulis.
Paklaustas, ar prevencinės akcijos imtasi dėl baimės, kad neprisijungus prie nuotekų tinklų reikiamam skaičiui gyventojų bendrovė bus priversta ES grąžinti lėšas, jis griežtai tai paneigė:
– Ministerijų tonas šiuo klausimu švelnėja. Anksčiau galiojo reikalavimas, kad 95 procentai rajono gyventojų prisijungtų. Dabar tai tampa tik siekiamybe. O tikrinti pagramantiškius ėmėmės dėl to, kad nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo naujas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, pagal kurį ir numatytos patikros bei reikalavimai per metus nuo nuotekų tinklų nutiesimo prie jų prijungti visus gyventojus. Poįstatyminiu aktu žadama nuo A iki Z nurodyti reikalavimus nuotekų duobėms. Tad pratinsime gyventojus neteršti gamtos. Pavyzdžiui, Jovaruose jau tiek visi nuotekomis žemę užteršė, kad iš šulinių vandens gerti nebeįmanoma.
O ką daryti žmonėms, kurie neturi lėšų prisijungti?
– Tiems, kurių namų valdose gyvena bent vienas 70 metų sulaukęs senolis arba neįgalus asmuo, taikome lengvatas. Nutiesiame įvadą itin pigiai – už metro paklojimo darbus imame 30 litų. Šiaip prijungimo darbų kitiems neatliekame. Jei kas nenori prisijungti, privalo susitvarkyti šulinius ar įsirengti privačią nuotekų šalinimo sistemą. Supraskite, investavome tokius pinigus dėl gamtos švaros. Jei žmonės nesijungs, teks kelti vandens kainą visiems be išimties. Juk reikia grąžinti paskolas, mokėti palūkanas. Net jei visi prisijungtų, šis projektas mums atsipirktų tik po 15–20 metų. Tad nereikia galvoti, kad iš to uždirbame, – pabrėžė E.Anulis.
