Po keturmečio Nolano Scully mirties praėjus dviems mėnesiams jo mama pagaliau prašneko prisimindama stebuklingą vaiko atsisveikinimą. Būdamas paskutinėje vėžio stadijoje, berniukas prabudo iš komos, žvilgtelėjo į gimdytoją ir tarė: „Myliu tave, mamyte“.
„Kuomet atidariau miegamojo duris, visi artimieji buvo apsupę jo lovą. Ašarų kupini žvilgsniai nukrypo į mane. Jie sakė: „Ruth, jis giliai miega. Visiškai nieko nejaučia“. Respiratorius jau visiškai neatliko savo pareigos, plaučiai pasidavė, deguonis visiškai pasišalino. Nubėgau prie jo, šoktelėjau į lovą ir uždėjau ranką ant dešinio jo žado. Tuomet įvyko kažkoks stebuklas. To aš niekada nepamiršiu. Mano angelas įkvėpė, pravėrė akis, nusišypsojo ir ištarė: „Myliu tave, mamyte“, tuomet nusuko galvą ir, kol į ausį dainavau jam „Tu mano saulės šviesa“ lygiai 23:54 užgęso”, – pasakojo JAV, Marylendo valstijoje gyvenanti Ruth Scully.
Nors liko ne tik tragiškų, bet ir gražių atsiminimų, Ruth neslepia, kad žinant, jog mažyliui išgyventi nėra vilties, gyveno skausme. Moteris sakė, kad kelias dienas prieš Nolano mirtį jiedu kalbėjosi apie tai, kaip susitiks danguje. „Jis sakė, kad keliaus į dangų ir laukdamas ten manęs visa laiką žais“.
