Prieš gyvenimo kovą – Stanionio atvirumas: „Žmonos gimdymo data buvo vakar“

Ketvirtadienį įvyko oficiali spaudos konferencija, kurioje J. Ennisas žadėjo nokautuoti E. Stanionį, tuo tarpu lietuvis pabrėžė, kad dar niekada nėra kritęs net į nokdauną bei pažadėjo atiduoti visą širdį, kad jau pirmadienį parvežtu į Lietuvą visus tris čempiono diržus.

Po spaudos konferencijos E. Stanionis vaizdo skambučio pagalba bendravo su „Fight Hub TV“ bei papasakojo apie psichologinius dalykus paliekant besilaukiančią žmoną namuose ir jos palaikymą, ypatingą treniruočių stovyklą bei būsimą varžovą.

„Jaučiuosi nuostabiai, nes stovyklos etapas jau baigtas. O treniruočių stovykla – tai sunkiausias dalykas, kurio žmonės nemato. Tai tikrai sunkiausias etapas. Taip pat buvo daug pasiaukojimo – palikau savo šeimą, draugus. Mano žmona laukiasi, jos gimdymo data buvo vakar. Vakar išgyvenome, šiandien taip pat, tai tikiuosi, kad spėsiu. Daug aukų, bet aš nejaučiu streso. Su tuo reikia susitvarkyti, kad aprūpinčiau savo šeimą ir turėčiau geresnį gyvenimą. Tapti pasaulio čempionu buvo mano svajonė ir dabar kovoju dėl titulų suvienijimo. Tai nuostabu ir esu labai dėkingas visiems, kurie prie to prisidėjo“, – sakė E. Stanionis.

– Kaip atrodė tas pokalbis su tavo žmona, kai turėjai jai pasakyti, kad negalėsi būti šalia gimdymo metu?

– Ji labai aiškiai pasakė: „Važiuok daryti savo dalyko“, nes ji žino, kad boksas – mano pirmoji meilė. Ji pasakė: „Tiesiog važiuok, viskuo pasirūpinsiu.“ Mes tam pasiruošėm, ir dabar susitiksim po dviejų mėnesių. Viskas buvo paprasta. Ji žino, kad aš viską darau dėl mūsų ir kad sportas man labai svarbus. Buvau neaktyvus labai ilgą laiką – dvejus metus – tada viena kova, tada vėl metai be kovų. Tai beprotiška, labai nervina, nes aš treniruojuosi nuolatos, o dabar jau nėra streso. Esu labai laimingas, kad viskas jau baigta, esame sveiki, esame čia, ir viskas – rytoj kovojame.

– Kaip yra žinoti, kad bet kurią akimirką gali gimti tavo vaikas ir tuo pačiu tai – svarbiausia tavo karjeros kova? Ar nebepradeda suktis galva nuo viso to? Kaip tau pavyksta susikaupti?

– Stovyklos metu iš pradžių tiesiog treniruojiesi ir treniruojiesi, o po kelių savaičių pradedi galvoti: „Velnias, manęs ten nebus. Aš nespėsiu.“ Galvoje prasideda sumaištis – kodėl aš tai darau? Bet tada supranti – taip jau turi būti. Mes vienas kitam pažadėjome, kad būsime stiprūs vienas dėl kito ir dėl mūsų vaiko. Nežinau, galbūt ji gims šiandien, gal rytoj. Bet aš tam pasiruošęs. Blokuoju visą triukšmą. Ji stipri ir sako, kad viskas bus gerai. Turime būti pasiruošę, bet kiekvienas darome savo darbą. Ji turi savo kovą, aš – savo, o susitiksime jau pirmadienį.

– Tu ką tik stovėjai akis į akį su J. Ennisu. Koks buvo tas momentas?

– Viskas gerai. Tai tiesiog žaidimo dalis. Tai reklama ir tiek. Viską pamatysim ringe.

– Jo tėtis sakė, kad ši kova ilgai netruks ir tikino, kad bus nokautas. Kokia tavo reakcija į tai?

– Žinai, boksas – nenuspėjamas sportas. Gali įvykti bet kas. Gali tai nutikti ir jam. Aš niekada nesu buvęs nokautuotas – nežinau, koks tai jausmas. Ir nenoriu to jausti. Bet aš žinau, kad tai gali nutikti. Esu pasiruošęs blogiausiam, kas tik gali įvykti ringe, bet tikiuosi geriausio.

– Spaudos konferencijoje sakei, kad ši treniruočių stovykla buvo pati žiauriausia ir sunkiausia tavo karjeroje. Kodėl? Kas joje buvo tokio žiauraus?

– Dėl to, kas šįkart yra ant kortos. Ir viso treniruočių proceso metu galvojau apie savo vaiką, apie aukas. Šįkart daugiau laiko praleidau Los Andžele nei įprastai. Tai buvo ilgiausia mano stovykla. Įdėjau visas jėgas, visą širdį, visą sielą. Aš visada sunkiai treniruojuosi, bet ši stovykla buvo ypatinga.

– Kalbant apie Jaroną – daug kas sako, kad jis yra ypatingas kovotojas. Bet kai tu žiūri į jį – ką matai? Kokias spragas matai, kurios galėtų tikti tavo stiliui?

– Aš matau jį kaip puikų kovotoją – taip, kaip ir visi kiti. Jis tikrai puikus kovotojas, tai faktas. Bet trūkumų jis turi, aš juos mačiau. Kaip ir mes visi. Mes visi turim trūkumų, tai normalu, nes mes esame žmonės, visi darome klaidų. Aš taip pat. Niekas nėra tobulas. Aš turiu savo planą ir bandysiu jį įgyvendinti. Jei Dievas duos – viskas pavyks taip, kaip suplanuota.

– Spaudos konferencijoje sakei „tik į priekį, jokių stabdžių“. Ar tai reiškia, kad tu iškart eisi į puolimą, spausi jį? Kaip manai, ar jis atlaikys spaudimą?

– Jis gali atlaikyt, tikrai gali. Aš neisiu kaip beprotis. Pažiūrėsim. Nežinau, kaip tą dieną pasijusiu. Kartais man „pavažiuoja stogas“, einu „all-in“, tada susimąstau apie gynybą. Pažiūrėsim.

– Ar mintyse jau esi susigalvojęs, kokia tai bus kova? Ar esi ją įsivaizdavęs?

– Mačiau, bet yra tiek daug scenarijų. Labai daug. Nes kai žiūri iš šalies – viskas vienaip, bet kai įžengi į ringą – viskas kitaip. Galbūt aš dar niekada nesu kovojęs su tokiu kaip jis. Galbūt aš sureaguosiu į jo smūgius kitaip nei kiti. Tas pats galioja ir jam. Tad pažiūrėsim.

– Nepaisant visko, norisi daugiau kovų, daugiau aktyvumo, tiesa?

– O Dieve, tai būtų geriausias dalykas. Aš noriu aktyvumo. Niekada nebėgau nuo kovų. Aš tiesiog noriu kovoti ir manau, kad per savo karjerą tai įrodžiau. Tiesiog neturėjau galimybių.

– Jaronas jau svarstė kilti į aukštesnę svorio kategoriją, kad susikautų su Vergilu Ortizu. Žinau, o tu taip pat du kartus bandei susikauti su juo, bet abu kartus kova žlugo ne dėl tavo kaltės. Ar matai save kada nors ateityje vis dėlto susikertant su juo? Nes fanai tikrai to labai norėjo.

– Pažiūrėsim. Dabar visą dėmesį skiriu tik šiai kovai. Apie nieką kitą negalvoju. Tai – mano prioritetas. Dabar galvoju tik apie J. Ennisą.

Užfiksuotas ir trumpas pokalbis su E. Stanioniu jau Atlantik Sityje, kurio metu jis sulaukė klausimų apie įvykusią spaudos konferenciją ir J. Enniso žodžius apie nokautą.

– Ar manai, kad iki šiol „Bootsas“ tavęs vengė?

– Ne. Galbūt jis galvoja, kad mano stilius – tiesiog eiti tiesiai į priekį.. Nežinau.

– Ar, tavo manymu, gali laimėti teisėjų sprendimu prieš „Bootsą“? Ar būtina nokautuoti?

– Nežinau. Apie tai negalvoju. Aš tiesiog galvoju eiti į ringą, padaryti tai, ką moku, ir atiduoti visas jėgas.

– Ką pasakytum į tai, kad jis sako, jog tu „įbėgsi į kažką“, jei eisi „visa jėga“?

– Jei įbėgsiu – tai įbėgsiu. Čia juk boksas. Tada žiūrovai sulauks emocijų. Aš niekada nesu buvęs nokautuotas, nežinau to jausmo, ir nenoriu jo sužinoti. Tai tikrai. Bet visa tai – dėl žmonių. Man patinka būti ugnyje. Man patinka eiti, kapotis, tiesiog kovoti.

– Ar manai, kad JAV žmonės tavęs tinkamai neįvertina? Galbūt todėl, kad esi iš Rytų Europos, jie nemato tavo talento ar sugebėjimų taip, kaip čia?

– Manau, kad taip. Žmonės dažnai nemato tų, kurie nėra žinomi socialiniuose tinkluose arba jų vardas nėra garsus. Bet yra daug gerų kovotojų, kurie po truputį eina į priekį, tik tiesiog dar nebuvo įvertinti.