„Lietuvos vadovė pabrėžė, jog nominacijų procesą labai apsunkina tai, kad iki šiol buvo vadovaujamasi tik kandidatų priklausomybės vienai ar kitai politinei partijai kriterijumi. Tuo tarpu nepagrįstai pamirštami kiti Lisabonos sutartyje numatyti kriterijai, tokie kaip geografinio ir demografinio atstovavimo, lyčių balanso“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Pasak prezidentės, labiau nei įprastai fragmentuotame Europos Parlamente dar nėra nusistovėjusi aiški politinių jėgų pusiausvyra. Partijos nevienodai interpretuoja rinkimų rezultatus ir siekia išsikovoti kuo daugiau politinės įtakos. O tai gali rimtai apsunkinti tiek pačių Europos institucijų darbą ateityje, tiek ES sprendimų priėmimo procesą.
Šalies vadovės teigimu, rudenį laukia Europos žmonėms svarbūs sprendimai dėl 2021–2027 metų ES biudžeto, „Brexito“, klimato kaitos, todėl Lietuvos ir visos ES interesas – kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl kandidatų į ES institucijų vadovus, atsižvelgiant į visus ES sutartyje numatytus kriterijus.
Didžiausią žmonių palaikymą gavusioms politinėms partijoms nerandant sutarimo dėl galimų kandidatūrų, neeilinėje Europos Vadovų Taryboje ES šalių lyderiai sprendžia, kas galėtų eiti Europos Komisijos pirmininko, Europos Vadovų Tarybos pirmininko, ES vyriausiojo užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio bei Europos centrinio banko prezidento pareigas.
Penktoji aukščiausia ES pareigybė – Europos Parlamento pirmininkas yra renkamas į pirmąją plenarinę sesiją susirinkusio naujojo Europos Parlamento.
Į EVT posėdį Briuselyje atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė, kad naujas derybų turas dėl naujo Europos Komisijos vadovo kandidatūros sekmadienį bus sunkus.
Nė vienas iš realiausiais pretendentais po praėjusį mėnesį įvykusių Europos Parlamento rinkimų laikytų politikų neužsitikrino bendro keturių didžiųjų tradicinių ideologijų partijų paramos, kad galėtų tapti Europos Komisijos pirmininku.
Vienas iš galimų kandidatų yra A. Merkel palaikomas europarlamentaras konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis, vadovaujantis daugiausiai vietų gavusios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai.
Tačiau jam kol kas nepavyko įveikti pagrindinio varžovo – socialistų kandidato olando Franso Timmermanso.
Sekmadienį prasidedantis ES aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje – jau trečias bandymas susitarti dėl Europos Komisijos vadovo kandidatūros. Pirmieji du derybų etapai – gegužės 28-ąją ir birželio 20-21 dienomis – baigėsi be rezultatų.
