„Kiekvieną kartą kai išgirstu tokį atvejį, aš išgyvenu iš naujo“, – su jauduliu balse sako moteris.
Nusivylė paieškomis
Natalijos sūnus dingęs jau ilgą laiką. 1997 m. gegužės 12 d. – data, įsirėžusi į moters galvą visam gyvenimui. Šią dieną jos sūnus bei sūnėnas išėjo į kiemą ir dingo. Pasak jos, iki šios dienos daugiau ji nieko apie juos nežino.
„Anksčiau nebuvo tokios paieškos, kaip dabar. 1997 metais kai kreipėmės į policiją, iškart nusiuntė į vaikų policijos skyrių, kreiptis dėl vaikų ir paauglių dingimo. Kreipėmės ir buvo pasakyta, kad jeigu sūnus po savaitės negrįš, tada paskelbs jo paiešką“, – prisimena ji.
Pasak Natalijos, vieną kartą į policiją buvo atvežtas berniukas iš stoties, tačiau tai nebuvo jos sūnus.
„Nuo pirmų dienų žinojau, kad niekas neieškos ir po savaitės laiko per televiziją parodė. Su visais kuo kalbėjome, niekas nieko nežinojo, važiavome į visokias vietas, į taborą, niekas nežinojo ir nieko nematė“, – teigia ji.
Natalija prisimena ir vieną iš daugelio bandymų surasti dingusį sūnų, kai šeima buvo priversta susidurti su aferistais.
„Siūlėme pinigus, norėjome susigrąžinti vaiką bet kokia kaina. Vieną 2002-ųjų dieną paskambino moteris, bandydama mus apgauti. Ji teigė, kad mūsų sūnus yra Lenkijoje, Suvalkuose. Ji reikalavo pinigų, prašė atvežti drabužių ir nupirkti telefono kortelę, kad galėtų bendrauti“, – pasakoja moteris.
Ji prisimena, kaip susitikimo metu perdavė dalį pinigų, tikėdamasi gauti kokią nors informaciją apie savo sūnų. Tačiau netrukus aferistė paprašė dar daugiau – 5 tūkst. litų. Į šią situaciją buvo įtraukta ir policija, tačiau, anot Natalijos, aferistei buvo tik pagrasinta ir ji buvo paleista.
„Tais laikais kažkur tuos vaikus išveždavo, o vėliau sužinojau, kad į visa tai buvo įsitraukę ir dideli profesoriai, daktarai, kurie bendradarbiavo su gauja. [..] Galbūt tais laikais vaikus grobdavo ir veždavo organams“, – savo versiją iškelia ji.
Kreipėsi į būrėjus
Natalija pasakoja, kad tais metais, dingus jos vaikui ir sūnėnui, dingo ir 12 metų mergaitė iš Kauno. Ji turėjo nuvažiuoti pas močiutę, tačiau, nors mama ją įsodino į autobusą, mergaitė niekada neatvyko, o jos taip ir nebesurado.
„Aš ir į Maskvą važiavau, visus būrėjus praėjau. Kai man pasakydavo, kad sūnus negyvas, sakydavau, kad tai blogas būrėjas ir eidavau pas kitą. Jeigu jis geriau pasakydavo, eidavau pas jį, tuomet jis tapdavo geras. Jau buvo tapusi priklausomybė nuo šių visų būrėjų“, – skaudžia patirtimi dalijasi moteris ir priduria, kad pinigų neskaičiavo.
Skaudus momentas moteriai buvo tuomet, kai viena iš būrėjų teigė, kad jos sūnus yra užkastas ir net nurodė tikslią vietą: „Grįžusi namo, nedelsdama skambinau į policiją. Jie patikino, kad jau apieškota, bet tokio namo net nebuvo“, – sako ji.
Moters teigimu, tokie atvejai tik dar labiau įrodo, kad yra žmonių, norinčių pasipelnyti iš kitų nelaimių ir pabrėžia, kad negalima pasitikėti nei vienu būrėju.
„Visgi reikia iki paskutinio tikėti ir nepasiduoti. Kiekvieną kartą, kai išgirstu tokį atvejį, aš išgyvenu iš naujo“, – pasakoja ji.
Per skausmą atrado veiklą
Numalšinti skausmą, tokiu atveju, pasak moters – neįmanoma. Ji kiekvieną vakarą ėjo ieškoti sūnaus, kaip pati sako „nesiprausus, atsikeliu ir einu kaip benamė“. Tikrindavo vietas, klijuodavo nuotraukas visur, kur tik galėjo.
„Kas gali padėti? Galėjo padėti tik tas, kas būtų pradėjęs ieškoti nuo pat pirmų dienų, bet tai Lietuvai buvo nenaudinga. Būtent tais metais, 1997-1998, dingo nemažai paauglių lyg į vandenį“, – teigia ji ir priduria, kad skausmas buvo nepakeliamas, o vaiko taip ir nebesurado.
Natalija – Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė. Pasak jos, 1996 metais, buvo įsteigtas moterų centras, kurių vaikai dingo.
„Centro veikla buvo dar tik pradedama, ir ten nieko nebuvo. Atėjau prašyti pagalbos, tapau savanore ir dirbau buhaltere. Taip nuo tų metų ir likau čia. Mūsų tikslas buvo aiškus – pradėti kalbėti apie dingimus“, – pasakoja Natalija.
Jos teigimu, žmonių ir vaikų dingimas turi glaudų ryšį su nusikalstamomis veiklomis, smurtu ir patyčiomis: „Visi nusikaltimai yra susiję su dingimu. Kiekvienas atvejis, pavyzdžiui, prekyba žmonėmis ar smurtas, rodo, kad vaikai dingsta, ir tai yra tiesiogiai susiję su žmonių dingimu“.
N. Kurčinskaja: „Dėl Mato dingimo reikia tikrinti visus atvejus“
Natalija atvirauja, kad su dingusio 15-mečio Mato mama ji nebendravo, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu vyksta paieška, ir trūksta žmonių.
„Negalima iškart traktuoti, kad jis nuskendo, reikia ieškoti. Galbūt palikta specialiai ta kuprinė. Yra labai daug „bet“. Šiais laikais gali kažkas įtraukti į kažkur, pavyzdžiui, yra tokių atvejų, kai paaugliams duoda ką nors paragauti. Gal kur nors jį norėjo išvilioti ir padaryti taip, kad ieškotų“, – savo versijas kelia ji.
Moteris sako, kad kyla klausimas, kaip jaunuolis atsidūrė sporto klube naktį, kai jam tik 15 metų.
„Galbūt buvo kokių nors konfliktų, tačiau niekas to nežino. Reikia patikrinti visus galimus atvejus, nes jis galėjo būti įtrauktas į narkotikų liūną. Tikimės, kad ieškos ir suras“, – priduria ji.
Paklausta apie tai, ką galėtų patarti tėvams, išgyvenančius tokias akimirkas, Natalija sako, kad šioje vietoje patarimų kaip išgyventi – nėra.
„Nieko negaliu patarti, nes žinau, kas tai yra. Jeigu šeimoje yra problemų, rekomenduoju kreiptis į psichologą. Tiesiog linkiu stiprybės ir nepamiršti, kad jis gali bet kada sugrįžti, arba būti rastas gyvas ir sveikas.
Tėvai visada yra reikalingi vaikui, tad svarbu tikėti iki paskutinio. Jei praeis šiek tiek laiko, gali kreiptis į mus – man padėjo centras. Visada reikia tikėti ir žinoti, kad viskas bus gerai“, – pataria Natalija.
Išėjo iš namų ir negrįžo
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad iš sekmadienio į pirmadienį, rugsėjo 30 d. Vilniuje be žinios dingo 15-metis Matas Kalinauskas.
Policija ir ugniagesiai aktyviai vykdo paieškas sostinėje, gelbėtojai naršo Neries krantines. Nuo antradienio ryto prie paieškų prisijungė Šaulių sąjunga ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai, paieškai telkiami savanoriai, kurie šukuoja upės pakrantes, plaukia upe baidarėmis.
„Paskutinį kartą matytas naktį 04:21 išeinantis iš Lemon Gym sporto klubo Antakalnyje (Vilnius). Išėjęs pasuko link Šilo g., kirto kelią per Caffeine ir toliau informacijos apie jaunuolio judėjimo kryptį nėra“, – rašo paauglio mama.
Vaikino požymiai: lieknas, 15 metų, 175 cm ūgio, vilkėjo trumpus mėlynus šortus „Jack & Jones“, žydrus Nike sportbačius, juodą „Jack & Jones“ džemperį su „Jack & Jones“ užrašu per visą krūtinę.
Eltai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja sakė, kad yra paskelbta Mato paieška, o prie Šilo tilto rasta jo kuprinė. Apžiūrima upė ir jos pakrantė, dalyvauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento narai.
„Policija taip pat prašo vairuotojų, kurie turi vaizdo registratorius ir kurie važiavo pirmadienį, rugsėjo 30 dieną nuo 4.20 val. iki 8 val. Antakalnio, Žirmūnų gatvėmis, P. Vileišio, Šilo gatve, Šilo tiltu, jeigu vaizdo registratorius ir vaizdo medžiagą, pasidalinti su policija“, – teigė ji.
Vilniaus apskrities policija paskelbė, kad visi paieškos darbai vyks iki tol, kol jaunuolis bus surastas.
Jeigu turite vertingos informacijos, matėte šį jaunuolį – skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
