Pastarosiomis dienomis Lietuvoje neslūgsta nerimas dėl dingusio 15-mečio Mato Kalinausko. Raudonojo kryžiaus draugijos savanoriai, šauliai, policijos pajėgos ir ugniagesiai gelbėtojai aktyviai vykdo paiešką ir prašo visuomenės pagalbos.
Vaikino paieškai „Facebook“ platformoje sukurta grupė „Mato paieška“.
„Paskutinį kartą matytas naktį 04:21 išeinantis iš Lemon Gym sporto klubo Antakalnyje (Vilnius). Išėjęs pasuko link Šilo g., kirto kelią per Caffeine ir toliau informacijos apie jaunuolio judėjimo kryptį nėra“ – rašo Mato mama.
Artimieji, visuomenė ir paiešką vykdančios grupės tikisi kuo greičiau rasti paauglį, tačiau 15-mečio Mato atvejis parodo, vis daugiau jaunuolių Lietuvoje patiria psichikos sveikatos sunkumų, į kuriuos visuomenei ir artimiesiems būtina atkreipiti dėmesį.
Psichologė prakalbo, kas neduoda ramybės paaugliams ir kaip padėti
Psichologė Šarūnė Vienė atkreipia dėmesį, kad jaunuoliai dažnai bėga iš namų ar kitaip maištauja, kai jaučiasi nesuprasti arba kai šeimoje kyla problemų.
Pavyzdžiui, nesantaika, skyrybos ar smurtas. Patys jie nežino kaip spręsti problemas ir susitvarkyti su emocijomis, dėl to renkasi kraštutinius būdus, taip išreikšdami savo vidinę būseną.
Vaikai negeba pirmieji užmegzti ryšio su suaugusiuoju, todėl tėvams, nerodant iniciatyvos bendrauti ir pažinti vaiką, vėliau gali būti sudėtinga tą ryšį sukurti. Nesulaukus paramos ir rūpesčio iš šeimos narių vaikas savo vidinį skausmą ir pagalbos poreikį išreiškia nederamu elgesiu.
Vaikų gebėjimas tvarkytis su emocijomis tiesiogiai priklauso nuo santykių šeimoje.
„Vaikai, susiduriantys su iššūkiais išorinėje socialinėje aplinkoje, tačiau jaučiantys supratimą, palaikymą bei įvertinimą šeimoje – lengviau susidoroja su kylančiomis problemomis“, – sako Š. Vienė.
Metų laikai turi įtakos: grįžę po vasaros žmonės susiduria su kasdieniais iššūkiais
Pasak psichologės, metų laikai irgi daro įtaką mūsų psichologinei būklei. Pavyzdžiui, grįžę po vasaros žmonės dažnai susiduria su kasdieniais iššūkiais, daugiau stresuoja, jaučia psichologinį nuovargį, tampa jautresni.
Vaikai grįžta į ugdymo įstaigas, kur jaučia akademinį spaudimą, patiria patyčias ar negeba prisitaikyti.
Psichologė pastebi, kad rudenį jaučiamas emocinis disbalansas, nes trumpėja dienos, trūksta saulės, sugrįžtama į rutina. „Tokia sezoninė depresija gali paaštrinti jau esamus sunkumus“, – teigia Š. Vienė.
Pasak psichologės, dabartinėje visuomenėje streso šaltinių yra kur kas daugiau nei prieš 20 metų. Technologijos, socialiniai tinklai ir nuolatinis informacijos srautas smarkiai paveikia jaunimo emocinę būklę.
„Žmonės jaučia vis didesnį spaudimą būti kitokiais, lygintis su kitais, o tai sukuria terpę nepageidaujamoms socialinėms sąveikoms ir kelia didelį stresą“, – aiškina Š. Vienė.
Nors streso šaltinių daugėja, psichologė pastebi teigiamą pokytį – žmonės tapo atviresni kalbėti apie savo psichinę sveikatą. Vis daugiau žmonių ieško pagalbos ir atpažįsta tokius sutrikimus, kaip depresija ar nerimas.
Ženklai, rodantys emocinę krizę
Svarbiausi ženklai, rodantys, kad žmogus gali išgyventi emocinę krizę, yra staigūs elgesio ar nuotaikų pokyčiai. Psichologė Š. Vienė pabrėžia, kad artimieji turėtų būti atidūs nuotaikų svyravimams – jei žmogus, kuris anksčiau buvo ramus, tampa labai irzlus ar priešingai, iš aktyvaus – apatiškas, tai gali būti signalas, kad jis patiria emocinį disbalansą.
Dar vienas svarbus veiksnys – atsiribojimas ir izoliacija. „Dauguma žmonių išgyvendami sunkų laikotarpį pradeda vengti socialinių situacijų, nes labiau susikoncentruoja į save ir savo išgyvenimus“, – sako psichologė.
Sunerimti reikia ir žmogui pradėjus kalbėti apie beprasmybę kažką veikti – mokytis, eiti į darbą, pajutus pesimizmą ir nusivylimą. Taip asmuo išreiškia emocinį skausmą ir neišpildytus lūkesčius bei duoda signalus aplinkiniams apie pagalbos šauksmą.
Be psichologinių ženklų yra ir fizinių: miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, kai žmogus išmiega reikiamą kiekį valandų, tačiau vis tiek atsikelia neišsimiegojęs. Apetito pokyčiai – pradėjus valgyti gerokai daugiau nei įprastai arba atvirkščiai – negalint paimti kąsnio į burną.
Psichosomatiniai skausmai be aiškios priežasties, tokie kaip galvos ar pilvo skausmas, virškinimo trakto sutrikimai, rodo, kad žmogus patiria emocinį stresą. „Šeimos nariai dažnai gali pastebėti šiuos pokyčius ir tai yra ženklas, kad reikėtų atkreipti dėmesį į žmogaus būklę,“ – sako psichologė.
Atskleidė, kaip elgtis pastebėjus pagalbos šauksmo ženklus
Pasak psichologės, labai svarbu neignoruoti šių ženklų. Jei pastebite, kad artimasis patiria sunkumų, svarbu parodyti empatiją ir suteikti jam saugią erdvę kalbėtis. „Dažnai artimieji išsigąsta ir pradeda kritikuoti, vertinti ar lyginti, o tai pastiprtina žmogaus jausmą, kad jis yra nesuprastas“, – teigia Šarūnė Vienė.
Artimieji turi bandyti megzti pokalbį, kuris būtų ne apie juos pačius, o žmogaus problemų išklausymas, leidžiant jam suprasti, kad jis nėra vienas ir suteikti viltį. „Tik saugioje erdvėje mes galime padėti žmogui, tad būkime nuoširdūs ir jeigu patys negalime padėti, reikia surasti profesionalią pagalbą“, – sako specialistė.
Ekspertė pataria, jei tėvams nepavyksta patiems pokalbiais pasiekti vaiko, reikėtų analizuoti savo veiksmus, galbūt problema slypi juose. Taip pat galima bandyti analizuoti aplinką ir ieškoti pagalbos draugų tarpe, kurie bent minimaliai gali kažką žinoti.
„Ryšys su vaiku turėtų būti formuojamas nuo mažens, tačiau niekada nėra per vėlu. Vienas esminių dalykų – kokybiškas laikas kartu. Būnant kažkokioje veikloje, pokalbį galime užmegzti nejučia ir daugiau, atviriau pasikalbėti nei sėdint prie stalo ir žiūrint vienas kitam į akis“, – sako Š. vienė.
Norint stiprinti emocinį ryšį su vaikais, svarbūs yra ritualai – šeimos vakarienė kartu, savaitgalio išvykos, nuėjimas į kiną. Pasak specislistės paprastas buvimas kartu sukuria erdvę, kurioje paauglys gali pradėti jaustis saugiu ir atsiverti.
„Jeigu vaikas pasakys, kad vartoja narkotikus, kokia bus mamos ar tėčio reakcija? Ar tai bus moralas, pakeltas balsas? Jeigu elgesys bus priešiškas, gąsdinantis vaiką, nebus ramus, net žinant tokią baisią situaciją, vaikas niekada ir nepasakys. Dažniausiai mūsų reakcija į vaiko pasakymą būna pakankamai negatyvi ir vaikai užsidaro“, – teigia psichologė.
