Nuo kovo vidurio vyriausybė pradėjo prašyti pareigūnų visoje Prancūzijoje sukurti laikinas apgyvendinimo įstaigas, galinčias priimti gausias sostinės benamių, kurių dauguma yra migrantai, gretas.
Šį mėnesį būsto reikalų ministras Olivier Kleinas parlamente paaiškino, kad šių veiksmų būtinybę sąlygoja numatomi apgyvendinimo sunkumai nuo rugsėjo Paryžiuje vyksiančio pasaulio regbio čempionato ir kitų metų liepą bei rugpjūtį čia rengiamų olimpinių žaidynių metu.
Daugelis pigių viešbučių, kuriuos valdžios institucijos naudoja benamių apgyvendinimui, ketina savo kambarius rinkos kainomis išnuomoti sporto sirgaliams ir poilsiautojams.
Vyriausybės skaičiavimais, dėl minėtų renginių viešbučių galimybės apgyvendinti benamius sumažės 3 000–4 000 vietų, gegužės 5-ąją parlamento nariams sakė O. Kleinas.
„[Ši situacija] verčia mus užduoti klausimus ir jai pasiruošti... Tai susiję su apgyvendinimo vietų provincijos vietovėse atvėrimu žmonėms, kuriems reikia skubaus apgyvendinimo“, – teigė jis.
Tačiau kai kurios iš siūlomų vietų jau kelia vietos pareigūnų susirūpinimą.
Antradienį Bretanėje esančio Bruzo meras Philippe'as Salmonas (Filipas Salmonas) išreiškė nepritarimą naujo centro idėjai jo 18 000 gyventojų turinčiame mieste, esančiame netoli regiono sostinės Reno.
„Nepritariame, kad mūsų vietovėje būtų įkurtas objektas tokiomis sąlygomis, kurios, mūsų nuomone, yra nepriimtinos“, – sakė jis, teigdamas, kad siūloma vieta yra šalia geležinkelio linijos ir užteršta angliavandeniliais bei sunkiaisiais metalais.
Aršus pasipriešinimas
Vienos benamių labdaros organizacijos vadovas Pascalis Brice'as teigė, kad „žmonių apgyvendinimas geromis sąlygomis visoje Prancūzijoje, o ne Paryžiaus regiono gatvėse, iš esmės yra teigiamas dalykas“.
„Bet ar jie skirs reikiamų išteklių?“ – klausė „Solidarumo darbuotojų federacijos“ vadovas.
Jo nuomone, kyla pavojus, jog žmonės tiesiog bus susodinti į autobusus ir palikti likimo valiai.
Hadrienas Clouet (Adrianas Klujė), kairiųjų radikalų partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) parlamentaras, apkaltino vyriausybę taikant „visų autoritarinių režimų metodą: prievarta perkeliant benamius, kad paslėptų juos nuo 2024 metų olimpinių žaidynių dalyvių akių“.
Prieš 2008-ųjų Pekino olimpines žaidynes panašių veiksmų ėmėsi Kinijos valdžios institucijos, iš šalies gatvių pašalindamos nežinomą skaičių elgetų, gatvės prekeivių ir benamių, sakoma tuometiniuose pranešimuose. Daugelis jų buvo išsiųsti atgal į gimtuosius regionus.
2016-aisiais žaidynes rengus Rio de Žaneire, vietiniai benamiai nakties metu buvo jėga išstumti iš turistinių rajonų, teigė brazilų aktyvistų grupės.
Prancūzijos iniciatyva mažesniuose šalies miestuose užtikrinti laikiną būstą susidarius nepaprastoms aplinkybėms atitinka prezidento Emmanuelio Macrono siekį išsklaidyti migrantus ir kitus socialinės paramos reikalaujančius asmenis iš tankiai apgyvendintų Paryžiaus apylinkių.
Pastangos kurti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo įstaigas provincijoje jau tapo opia problema, išprovokavusia aršų kai kurių vietos gyventojų, kraštutinių dešiniųjų aktyvistų ir merų pasipriešinimą.
Vienas Prancūzijos meras, palaikęs migrantų centro steigimą jo teritorijoje šiaurės vakaruose, susidūrė su išpuoliu, per kurį buvo sudeginta dalis jo namo. Tai privertė jį anksčiau gegužę atsistatydinti.
O. Kleinas teigė, kad kova su benamyste yra prezidento prioritetas ir kad šiai problemai spręsti skiriamos lėšos nuo 2012 iki 2022 metų padidėjo penkis kartus.
2017-aisiais atėjęs į valdžią E. Macronas davė sau užduotį iki metų pabaigos kartą ir visiems laikams nutraukti nelegalų miegojimą gatvėse. Vėliau jis pripažino, kad jam nepavyko, ir kaip priežastį nurodė migrantų iš Afrikos ir Pietų Azijos antplūdį.
Prieglobstį benamiai randa prie daugumos Paryžiaus tiltų ir parkuose, o jų stovyklas ir palapines reguliariai išrenka saugumo pajėgos.
