Prienai - ne tik Japoniškų automobilių sostinė

Kadangi į Prienus važiavome pamatyti klasikinių „Opel“ markės automobilių, į kelionę pasikinkėme Vytautui priklausančią „Monza“. Automobilį, kuris per savo gyvenimą yra matęs labai daug gero ir blogo, tačiau atrodo, jog patekęs į Vytauto rankas vokiškas kupė prisikėlė antram gyvenimui. Taip sakome todėl, nes iš Gargždų kilusio vaikino papasakota automobilio įsigijimo istorija šiek tiek nustebino.
„Sumokėjau kaip už gerą, o gavau... Turbūt būtų paprasčiausia pasakyti, jog mašina nebuvo tinkama eksploatuoti“, - pasakojimą pradeda Vytautas. Tačiau prieš atskleisdamas visą istoriją, pasirūpinome rytine kava, keliais užkandžiais ir pašalinę visas dulkes nuo žavaus „Monza“ kėbulo, pasukome „Opel“ nosį link Trakų ir išsiruošėme į kelionę, kurios galutinis tikslas - Prienai.

Tik įsėdę į automobilį, su Vytautu pradėjome kalbėti apie jo mylimą klasikinį automobilį, kuris, beje, naudojamas ne ypatingomis progomis, bet kiekvieną dieną. Nors toks gyvenimo būdas šiems „Opel“ modeliams yra pavojingas (keliais pabarstyta druska šio modelio kėbulams yra negailestinga), tačiau vaikinas teigia, jog tai savotiškas iššūkis.
„Monza suteikia visiškai kitokį vairavimo malonumą, nei bet kuris modernesnis automobilis. Variklio skleidžiamas garsas, vibracijos, sunkiau pasukamas vairas ir kiti veiksniai priverčia nenuobodžiauti ir šypsotis“, - privažiuodamas buvusią Lietuvos sostinę - Trakus, pasakoja Vytautas.

Automobiliui, su kuriuo važiavome į Prienus, tikrąją ta žodžio prasme, turėjo praeiti sudėtingą plastinės operacijos procesą. Nors iš pradžių Vytauto kieme stovėjo tik viena „Monza“, tačiau vėliau šalia naujo pirkinio atsirado dar vienas egzempliorius, kuris pasitarnavo kaip donoras. Nemaža dalis interjero, kėbulo ir kėbulo apdailos detalių buvo paimtos iš donoro. Automobilio širdis taip pat pasikeitė. Vietoj 2.5 litro darbinio tūrio motorą pakeitė galingesnė, pajėgesnė 3.0 litrų šešių cilindrų jėgainė.
Klausant Vytauto pasakojimų, susidaro įspūdis, jog automobiliui buvo atlikta pilnavertė restauracija, tačiau kaip bet kuris nors kitas automanas, taip ir Vytautas įvardino ne vieną ir ne du trūkumus, kuriuos jis norėtų pašalinti.

Pusantros valandos užtrukusi kelionė prabėgo kaip penkios minutės. Pasiekę Prienų miestelį, iškart pasukome link didžiulio garažų masyvo, kuriame turėjome išvysti Prienų autoklubui priklausančius automobilius. Vienas posūkis į dešinę, kitas posūkis į kairę ir - mes jau čia!
Tad pradėkime nuo kairės - Rido „Opel Senator“,Andriaus  „Fiat 126“ ir „Opel Kadett“ kabrioletas, Vytauto „Opel Monza“„ Šarūno „Opel Manta“ ir kamputyje - naujausia Prienų autoklubo šeimos narė - dviejų durų „Opel Ascona“.

Atlikus jau daugiau kaip 100 metų gyvuojantį automanų ritualą - „Laba diena, einame pasižiūrėti tavo automobilio“, Ridas mus pakvietė pasižiūrėti į garažuose stovinčius automobilius, kurie yra kaip ištikimiausi augintiniai. Atvėrus Tarybų Sąjungą menančias garažo duris, mūsų akis iškart pasitiko vienas pirmųjų Rido projektų - pagal 2000-ųjų madas patobulintas „Opel Rekord
Iš garažo beveik neišvažiuojantis „Opelis“ yra tarsi nuostabaus muziejaus eksponatas, kuriame atsispindi Rido požiūris į kiekvieną projektą. Tai - kruopštumas, dėmesys detalėms ir užsispyrimas atlikti kiekvieną darbą iki galo. Jeigu bent vienas punktas būna įgyvendintas 99% - niekados neišgirsite - „Ai, bus gerai.“

Išėję iš vieno, įėjome į kitą garažą, kuriame kiekvieną saulės spindulį gaudo ne vienas, bet dar du Rido projektai - ne vieną kartą išgirta „Opel Monza“ ir dienos siurprizu tapęs - „Ford Capri“. Tik pravėrus antrojo garažo duris, mūsų, Vytauto ir Šarūno akys iškart pradėjo „valgyti“ geltona spalva nudažyto „Ford Capri“ kėbulo linijas.
Pirmasis ratas, antrasis ratas, trečiasis garbės ratas aplink geltonąjį „Ford Capri“ - akys vis dar suranda įvairiausių detalių, kurias norisi apžiūrėti atidžiau. Pavyzdžiui, juoda spalva nudažyti ratlankiai buvo paimti iš tikro „Estonia“ lenktyninio bolido, o po variklio gaubtu slepiasi „Ford“ 2.0 litrų darbinio tūrio benzininis motoras su turbina.

Štai ji - nepriekaištingo stovio, maždaug trejus metus užtrukusios restauracijos vaisius - „Opel Monza“ su 3.0 litrų, šešių cilindrų benzininiu varikliu. Kaip ir anksčiau matytas „Ford Capri“, taip ir ši „Monza“ turi tik keletą smulkių modifikacijų, kurios padėjo pagerinti bendrą automobilio vaizdą. Tuo tarpu patys svarbiausi komponentai ir detalės išliko originalūs. Tokie, kokius į automobilį sumontavo „Opel“ inžinieriai, o vėliau ir šios markės gamyklos darbuotojai stovėdami prie konvejerio.

Būtent šį automobilį Ridas ištraukė iš savo garažo, ir kartu su Andriaus „Fiat“, Šarūno „Opel Manta“ ir Vytauto „Opel Monza“, iškeliavome pasivažinėti po Prienų apylinkes, kuriose netrūksta nei vaizdingų vietovių, nei vingiuotų kelio ruožų, nei ilgų tiesiųjų. Trumpai tariant - automanų nirvana.

Lydimi Andriaus „Fiat 126“ ir Rido „Opel Monzos“, pajudėjome link ant Nemuno kranto esančios stovėjimo aikštelės, kurioje būtų puiki proga nufotografuoti automobilius ir po entuziastingai pasivažinėjimo šiek tiek plačiau pakalbėti ne tik apie kiekvieno praeivio akį patraukiančios mašinos privalumus ar trūkumus, bet ir apie šių dienų.

Pakeliui į mūsų kelionės tikslą, miškingi Prienų apylinkių keliai tapo puiku išmetimo sistemų bandymų poligonu. Jeigu tuo metu kas nors miške ir miegojo, pravažiavus keturių automobilių konvojui buvo priversti keltis.

Štai jie - keturi automobilių entuziastai, kurių triūsas ir meilė automobiliams paįvairina ir taip pakankamai niūrių Lietuvos transporto priemonių parką. Nuo kairės į dešinę - Ridas su „Opel Monza“, Vytautas su „Opel Monza“, Šarūnas su „Opel Manta“ ir Andrius su „Fiat 126“.
O dabar - laikas nuotraukoms.

GALERIJA