Lietuvių, danų ir kartvelų kolaboracijoje gimęs režisieriaus Artūro Jevdokimovo filmas pasakoja, kaip 1991-aisiais, subyrėjus geležinei uždangai, Vakarų pasaulio verslininkai Larsas ir Marijana atsiduria Sakartvelo kaime ir imasi įgyvendinti idėją – eksportuoti Kaukazo kenius į Daniją.
Jų ūkyje vėliau gimsta pelningas kalėdinių eglučių verslas, kuriame dalyvauja ir samdomi darbinininkai iš Rytų Europos, tarp jų – sezono metu medkirte tampanti Jurga, rašoma pranešime spaudai.
Ryškūs socialiniai ir kultūriniai skirtumai, neišvengiamai patiriami kaukaziečių anekdotai ir stipriai sujaudinantys tikro gyvenimo epizodai virto filmu. Jame parodoma, koks yra kartvelų rankomis 40 m aukštyje nuskintų kenio kankorėžių kelias iki vakarietiškų eglučių plantacijų, iš kurių vėliau medeliai atkeliauja ir į mūsų namus.
Kasmet į Europą atvyksta tonos kenio sėklų. Jų rinkimo laikotarpiu visi kartvelų kaimo gyventojai – policininkai, mokytojai, vairuotojai – tampa aukštalipiais. Deja, kartais jie nepaiso saugumo taisyklių ir tai baigiasi tragiškai, ką liudija filmo herojai.
Eglių kirtimo scenoje A. Jevdokimovas sukuria benzininių pjūklų reivą, kuris leidžia net fiziškai pajusti emocinį aštrumą. Kartu filmo kūrėjai įkvepia diskusijai tvarumo klausimais.
„Tvarumo tema ir ekologinės idėjos mus lydi visą filmo kelionę. Didelė dalis dokumentikos buvo filmuojama danų „Fair Trees” eglučių plantacijose, kuriose laikomąsi sąžiningų šio verslo nuostatų, tai liudija ekologijos sertifikatai.
Be to, danai rūpinasi jų kalėdiniame versle dalyvaujančio vargingo Sakartvelo regiono gyventojų edukacija, sveikata ir darbo sąlygomis. Tačiau tiek įsitraukę į kalėdinės eglutės istoriją, norėjome ir filmo žiūrovus paskatinti ne tik stebėti, kas vyksta eglynuose, bet ir juos sodinti“, – sako filmo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ prodiuserė Ringailė Leščinskienė.
Festivalio „Kino pavasaris“ metu, gavę Aplinkos ministerijos palaikymą, jie įvykdė akciją „Sodink eglutę, žiūrėdamas filmą“: kiekvieno kino seanso dalyvio, nuskenavusio ekrano QR kodą, vardu, filmo partneris „Myliu Mišką” pasodino po eglutę ir išsiuntė sertifikatą su geografine nuoroda. Tokiu būdu buvo pasodinti šimtai naujų medelių. Šį gruodį filmo rodymo Lietuvos kino teatruose metu planuojamos analogiškos tvarumo akcijos.
Gruodžio 13 dieną specialus kalėdinis filmo seansas įvyks „Scandinavia House”, Niujorke. Seansą lydės diskusijos tvarumo temomis, o ekrano QR kodą nuskenavusių Niujorko žiūrovų vardu pavasarį bus pasodintos sertifikuotos eglutės su geografine nuoroda Lietuvoje.
Kartu su „Ecoservice” kino teatruose vyks loterijos, kurių metu žiūrovai galės laimėti nemokamą eglutės išvežimą ir utilizaciją pokalėdiniu laikotarpiu. Taip pat visų premjerinių seansų Lietuvoje žiūrovai galės laimėti partnerių „Kalėdų sapnas“ dovanojamus dekoratyvinius elniukus, pagamintus iš specialiai tam auginamų dekoratyvinių eglių šakų.
„Mums, filmo kūrėjams, labai svarbus žmogiškasis socialinis aspektas. Esame sutarę gruodžio 27 d. surengti specialų filmo seansą LR Vyriausybės amfiteatrinėje salėje Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei ir susitikimą su kūrėjais. Šiuo metu kuriame filmo versiją, pritaikytą kurtiesiems ir neprigirdintiems (filme integruoti specialūs SKN subtitrai). Taip pat parengsime filmo versiją su garsiniu vaizdavimu akliesiems ir silpnaregiams”, – sako R. Leščinskienė.
Nestandartinis tvaraus partizaninio marketingo būdas jau buvo naudojamas prieš du metus, šiam filmui dalyvaujant Berlyno EFM mugėje, – joje lietuviai pristatė viešai filmo „rough cut” (nepabaigtą versiją) festivaliams ir distributoriams.
„Vietoje standartinių lankstinukų ir knygelių buvome pasigaminę iš antrinių medžiagų perdirbto popieriaus degtukų dėžutes, papuoštas filmo vaizdais ir informacija, jų viduje dovanojome tikras kartveliškas eglučių sėklas iš mūsų filmuojamų plantacijų Sakartvele ir Danijoje.
Pažįstame ne vieną tų metų Berlinalės dalyvį, kuris užsiaugino iš mūsų dovanotų sėklų medelį”, – kalba prodiuserė.
