Jiems reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos.
Kompensacijomis gali pasinaudoti šalies gyventojai ir verslas, kurie leido arba leis karo pabėgėliams laikinai neatlygintinai apsigyventi būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose.
Tam valstybės biudžete numatyta skirti 6,3 mln. eurų.
„Laikinų būstų poreikis yra labai didelis. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenimo vietų pasiūlą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek patalpose apsigyveno asmenų. Už vieną apgyvendintą asmenį iš Ukrainos bus mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste žmogų – po 50 eurų per mėnesį.
Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.
Anot ministerijos pranešimo, pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.
Norintieji gauti kompensaciją turi būti sudarę su Ukrainos piliečiais būsto panaudos sutartį. Joje turėtų būti įrašyta sąlyga, kad su būsto išlaikymu susijusius mokesčius apmoka panaudos davėjas.
Šią sutartį būtina pateikti drauge su laisvos formos prašymu dėl kompensacijos skyrimo.
