Dar balandžio 1-ąją Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kreipėsi į premjerą S. Skvernelį, vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę, Seimo valdybą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prašydami užtikrinti koronaviruso židiniuose dirbančių statutinių pareigūnų socialines garantijas.
Anot pareigūnų, 50–100 proc. dydžio priemokos iki karantino laikotarpio pabaigos galėtų būti mokamos pareigūnams už pareigų ar prevencinių priemonių vykdymą ypač pavojingų ligų židiniuose. Priemokos dydis priklausytų nuo konkretaus pareigūno vykdomų funkcijų pobūdžio, sudėtingumo, atsakomybės lygio bei veiklos masto.
Priedus gautų ne visi
Pareigūnai pasiūlė atitinkamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios numato, kad iš valstybės rezervo lėšų pareigūnams, kurie įgyvendina jiems priskirtus uždavinius karantino teritorijose, būtų mokamas 70 proc. dydžio pareiginės algos priedas.
Anot NPPSS pirmininko Vladimir Banel, pataisos leistų apibrėžti statutinių pareigūnų darbą karantino metu bei numatytų, kokie priedai priklauso daliai, bet ne visiems pareigūnams.
„Mūsų pataisa susijusi su tuo, kad tai turi būti apibrėžta labai griežtai ir konkrečiai – yra karantinas, spaudžiame mygtuką, įsijungia režimas specialus, nes tai nėra kasdienybė. Paspaudus šį mygtuką statutiniai pareigūnai turėtų žinoti, ką daryti, kitoks veiklos algoritmas, ką daro kitaip, ir kartu turėtų būti numatytas finansavimas tikslinis. <...>
Mes akcentavome visiems, kad tai turėtų būti daroma išskirtinai, kol paskelbtas karantinas. Antras dalykas, tai turi būti skiriama tiems, kas susiduria su tuo pavojumi, o ne visiems iš eilės“, – tv3.lt sakė V. Banel.
V. Banel teigimu, profsąjunga iš Vidaus reikalų ministerijos išgirdo, kad įstatyminės bazės keisti nereikia, nes priedų tvarką jau dabar reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Tačiau, anot profsąjungos pirmininko, to nepakanka.
„Jeigu eiti tuo keliu, ką replikuoja Vidaus reikalų ministerija, tiek jau to, galėtų būti jau ir su esamu teisiniu reguliavimu, su statutu, bet tada jau tvirtai sutarti – 50 proc. duodam maksimumą ir kartu numatome tam tikslinį finansavimą. Tai mes neturime nei to, nei to. Pagal esamą teisinį reguliavimą mes neturime adekvataus įvertinimo pareigūnų“, – sakė V. Banel.
Skvernelis: priedus pareigūnai gauna
Reaguodamas į pareigūnų prašymą pasirūpinti jų priedais, premjeras S. Skvernelis, pats į vidaus reikalų ministro, o vėliau ir į premjero postą pakilęs iš policijos struktūros, sakė pritariantis, kad pareigūnai karantino metu nusipelnė priedų, tačiau juos ir taip gauna.
„Nusipelnė. Jie ir gauna priedus. Iki 50 proc. galima mokėti. O Vyriausybė kiekvieną kartą iš rezervo dengia centrinėms institucijoms vidaus reikalų sistemos poreikius dėl priedų. Pareigūnai, kaip jau minėjau, turi galimybę pagal Vidaus tarnybos statutą, statutas reglamentuoja jų veiklą, tą priedą gauti. Jie ir gauna jį. Nepamirškime, kad tai yra specifinė tarnyba, kuri turi kitų socialinių garantijų paketą, ko neturi kiti dirbantieji, tarp jų – ir medikai“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
Tuo metu V. Banel piktinasi, kad dabartinių politikų, kurie anksčiau patys buvo statutiniais pareigūnais, dėmesio ir pagalbos sulaukia tik tie pareigūnai, kurie nebūtinai pelnytai reikalauja pinigų, o tie, kurie nieko neprašo, – ir lieka be nieko.
„Ką reiškia iki 50 proc. Tai tokia tiesa su dvigubu dugnu. Premjeras turi aiškiai pasakyti, jis puikiai išmano, supranta, apie ką mes kalbame. Turime tokią situaciją, kad statutiniai pareigūnai yra savotiški įkaitai tų mūsų buvusių kolegų, suprantančių mūsų padėtį.
Jeigu tu pasiruošęs, jeigu nestovi ant kiekvieno kampo ir neverki, tampi tada šaunuolis, tvirti vyrai ir moterys, didvyriai ir visa kita. Tada galima važiuoti ant jų galvų ir pečių ir toliau. O kas rėkia, duokit, mirštam, – ten sako, kad bėkim, gelbėkim. Niekuo nesiskiria šiandien pareigūnas nuo mediko. Ir tikrai labai džiaugiuosi, kad nors vėluodamas Seimas priėmė sprendimą dėl mūsų kolegų plačiąja prasme. Lygiai to paties reikia pareigūnams. Tai [ką sakė Skvernelis] yra ne tas pats ir net toli nuo to“, – replikavo profsąjungos pirmininkas.
Viskas – Vyriausybės rankose
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad šiuos klausimus pirmiausiai turi apsvarstyti Vyriausybė.
„Mes tikimės, kad Vyriausybė įvertins visus už ir prieš, nes reikia įvertinti, kokie atlyginimai, kada jie buvo kelti. Labai daug dalykų reikia įvertinti. Policininkų ar kitų pareigūnų atlyginimai nėra per dideli ar ypatingai dideli. Bet vėlgi ne politikai šitoje situacijoje turėtų matyti prioritetus, nes visą tą mūsų biudžeto politiką organizuoja ir vykdo pirmiausiai Vyriausybė.
O mes esame ta institucija, kuri pritaria arba nepritaria Vyriausybės priimtiems sprendimams. Adresatas, į kurį reikėtų kreiptis yra pirmiausiai Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija. Ten tie sprendimai turėtų būti priiminėjami“, – tv3.lt kalbėjo R. Karbauskis.
Anot valstiečių lyderio, Seimas savarankiškai šio klausimo nesiims, kol nesulauks Vyriausybės siūlymo. Seimo nario teigimu, jei Vyriausybė pateiktų siūlymą karantino metu išmokėti didesnius priedus daliai pareigūnų, valdantieji iniciatyvą palaikytų.
„Aš suprantu, kad nei medikai, nei pareigūnai, nei kiti žmonės, kurie susiduria tiesiogiai su grėsme koronaviruso, jie tikrai ne dėl pinigų tą darbą darė, o dėl savo pareigos vykdymo. Suprantama, kad kiekvienas žmogus, kuris atlieka savo darbą sąžiningai ir susiduria su padidinta rizika, gali tikėtis papildomos valstybės pagalbos. Bet šito klausimo Seimas nespręs, nesant Vyriausybės siūlymui.
Vyriausybė vis tiek svarsto galimybes ir kitus dalykus. Manau, kad mes lauksime iš Vyriausybės tam tikrų siūlymų ir tada svarstysime. <...> Juk viskas aišku, mes tikai balsuotume, jeigu tas pasiūlymas būtų, viskas aišku“, – patikino R. Karbauskis.
Į tokią R. Karbauskio mintį V. Banel sakė: „Valdančiosios daugumos lyderis, noriu priminti jam, kad jis neturi žiūrėti į burną Vyriausybei ir nepamiršti, kas yra įstatymų leidžiamoji valdžia, ir kas yra vykdomoji valdžia. Jis pats pasakė, kad baigėsi laikai ir galios centras pereina į Seimą“.
Lietuvoje nuo kovo 16 d. įvestas karantinas pratęstas iki gegužės 31-osios. Karantino metu Lietuvoje velykiniu laikotarpiu pareigūnai užtikrino judėjimo ribojimus tarp miestų, taip pat pareigūnai kasdien prižiūri, kaip gyventojai laikosi karantino sąlygų, ar dėvi apsaugines kaukes, ar nesibūriuoja.
