Ministras teigia, kad po atviru dangumi sustatytos didžiulės elektros baterijos leis apsaugoti gyventojus ir verslą nuo elektros kainų sukrėtimų, kokie vyko šiemet. Ministras piktinasi ir nepriklausomais tiekėjais, kurie su gyventojais sutartis sudarė didžiausiomis kainomis, o rinkoje elektrai aptpigus kainų nemažina.
Elektrikai šalia Vilniaus atlieka paskutinius įrengimo darbus 50 megavatų galios elektros kaupiklių parke. Kartu su amerikiečių ir vokiečių energetikais per pusę metų pastatytas elektros akumuliatorių parkas saugos tiek elektros, kad staiga dingus jos tiekimui, keliolika minučių galėtų elektra aprūpinti, pvz., visą Vilnių.
„Baterijos tikslas – turi per 1 sekundę suveikti, užtikrinti iki pusės valandos pilną elektros energijos sureguliavimą, nes Lietuva turi kitų šaltinių, bet jie gali suveikti tik po tam tikro laiko, mažiausiai 15 minučių“, – aiškina projekto vadovas Kšištof Kmecik.
„Šioje vietoje konkrečiai matome, kaip atrodo Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Tai vienas svarbiausių projektų, kuris užtikrins mūsų sistemos stabilumą ir ateityje integruos vis didėjančios energetikos kiekį, kuris bus milžiniškas“, – tikina D. Kreivys.
Šiame valstybinei energetikos bendrovei EPSO-G priklausančiame objekte –78 baterijų kubai. Keturis tokius energijos parkus Lietuva pasistatys už 110 milijonų eurų, iš kurių didžiąją dalį – beveik 90 mln. eurų – europinio gaivinimo fondo pinigai.
„Visa įranga pristatyta, sumontuota, dabar intensyvus laukia 2 mėnesių laikotarpis, kuomet reikės suderinti, ištestuoti ir turėti sistemą patikrintą ir veikiančią. Būsime pasirengę teikti momentinio rezervo paslaugą jau šių metų pabaigoje“, – sako „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Visgi pirmoji šiam objektui keliama užduotis – užtikrinti elektros tiekimo stabilumą Lietuvai rengiantis atsijungti nuo Rusijos valdomo elektros tinklo. Įrengus dar tris panašius elektros kaupimo parkus Utenos, Alytaus ir Šiaulių rajonuose, pasak ministro Kreivio, Lietuva galės jau 2024 metų vasarį sinchronizuoti savo elektros tinklus su Vakarų Europa ir atsijungti nuo rusiško BRELL žiedo, tai yra beveik dviem metais greičiau nei planavo.
Tiesa, dar neaišku, ar Kreivio planas pavyks, mat kartu su Lietuva atsijungti nuo BRELL turi ir Latvija su Estija, o Estija greitesniam atsijungimui nuo rusiško elektros tinklo kol kas dėl ministrui nežinomų priežasčių nepritaria. Ministras Kreivys viliasi, kad Lietuvoje statomi elektros kaupimo parkai padės apsaugoti vartotojus ir nuo tokių kaip šiemet drastiškų kainų šuolių.
„Tai leis stabilizuoti kainas, kai elektros bus daug, bus pasaugoma, parduodama ir naudojama, kai bus labai brangi“, – kalba D. Kreivys.
Beje, ministras nenormaliomis vadina dabartines elektros kainas gyventojams. Mat elektra elektros biržoje Lietuvai atpigo, tačiau nepriklausomais save vadinantys didieji elektros pardavėjai fiksuotas kainas vartotojams tebesiūlo dvigubai didesnes.
„Tai nėra normalu, manau, kad rinkos lyderiai turi reaguoti, manau, kainos matant dinamiką, pavasarį aukštesnėmis kainomis nekvepia, kainos turės judėti žemėjimo kryptimi. Gyventojai gali keisti tiekėjus ir ieškoti mažesnių kainų. Tikiu, kainos bus mažesnės“, – sako D. Kreivys.
Nepaisant ministro pažadų, kad kainos kris, opozicijos atstovas Gintautas Paluckas nesąžininga vadina pačią elektros tiekimo liberalizavimo sistemą.
„Nepaisant to, kad kainos krenta, tiekėjai pasiskaičiavę, kad uždirbtų per ilgesnį laikotarpį pelno maržą. Čia nėra sąžiningos konkurencijos, sistemos tarnavimo žmonėms, vartotojams“, – tikina G. Paluckas.
Gamtinėms dujoms Europoje atpigus trigubai nuo piko, buvusio rugpjūtį, ministras pripažįsta, kad nesiseka su visomis ES šalimis susitarti dėl elektrai gaminti skirtų dujų kainų ribojimo.
„Progresas, kurį matome, visos pusės, nėra patenkinamas. Šalys narės ir mes indikuojame, jei neatsiras lubų, koridoriaus, dėl kurio buvo susitarta, šalys nebalsuos“, – teigia D. Kreivys.
Nepaisant sunkumų, Paluckas ragina ministrą toliau siekti europinio dujų kainų ribojimo, o kartu perspėja, kad ministro giriami naujieji keturi elektros akumuliatorių parkai – per menki Lietuvai rengiantis atsinaujinančios energetikos bumui. Ministras Kreivys pripažįsta, kad siekiant stabilaus elektros tiekimo Lietuvoje teks didinti Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės pajėgumus.
