Vokietijos kompanija RWE prisijungė prie Europos sąjungos bei JAV remiamo „Nabucco“ dujotiekio projekto, kuriuo siekiama Europai užtikrinti Kaspijos jūros dujų tiekimą, skelbia „Eurasia Daily Monitor“.
RWE yra didžiausia Vokietijos energetikos kompanija ir antra pagal dydį dujų paskirstytoja. Vasario 5 dieną Austrijos sostinėje Vienoje 5 „Nabucco“ projekto iniciatorės – projekto lyderė Austrijos kompanija OMV, Vengrijos kompanija MOL, Rumunijos „Transgaz“, Bulgarijos „Bulgargaz“ bei Turkijos „Botas“ – pasirašė susitarimą su RWE dėl pastarosios prisijungimo prie konsorciumo. Nuo to momento kiekviena kompanija konsorciume, siekiančiame dujas nuo Turkijos tiekti iki Austrijos, turi po šeštadalį (16,67 proc.) akcijų. RWE prie projekto prisijungė siekdama užsitikrinti alternatyvius dujų importo šaltinius.
Esene įsikūrusi RWE kasmet Vokietijos vartotojams patiekia 40 mlrd. kubinių metrų dujų. RWE tikisi, kad per pirmąją „Nabucco“ projekto įgyvendinimo fazę ji galės gauti apie 2 mlrd. kubinių metrų Kaspijos jūros naftos. Per antrąją projekto fazę, gaunamų dujų kiekis turėtų išaugti iki 5 mlrd. kubinių metrų. RWE taipogi tikisi tiekti dujas Vidurio Europos valstybėms – Čekijai, Vengrijai bei Lenkijai – ir taip išplėsti šiose šalyse turimą rinkos dalį.
RWE pagrindinė konkurentė ir taipogi Esene įsikūrusi „E.ON Ruhrgas“ yra didžiausia Vokietijos dujų transportuotoja bei paskirstytoja. Tiesa, E.ON yra istorinis Rusijos partneris ir turi 6 proc. Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ akcijų. E.ON taipogi dalyvauja ir liūdnai pagarsėjusiame „Nord Stresam“ projekte, kuriuo siekiama Rusijos dujas Baltijos jūros dugnu tiekti tiesiai į Vokietiją ir taip apeiti Baltijos valstybes, kurios ir taip kenčia nuo energetinės priklausomybės.
Prie „Nabucco“ projekto taipogi siekia prisijungti ir didžiausia Prancūzijos dujų kompanija „Gaz de France“. Vasario 4 dieną Rumunijos prezidentas Traianas Basescu per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos vadovų Nicolas Sarcozy pranešė, kad Rumunija palaiko „Gaz de France“ įsijungimą į projektą tokiomis pat sąlygomis kokios yra suteiktos ir vokiečių RWE. Kitą dieną Rumunijos užsienio reikalų ministras Adrianas Cioroianu pareiškė, kad Rumunija pasiryžusi perleisti prancūzams netgi dalį savo turimų konsorciumo akcijų. „Gaz de France“ šiuo metu yra didžiausias dujų paskirstymo tinklų Pietų Rumunijoje (įskaitant ir Bukareštą) akcininkas, o papildomos dujų saugyklos šiuo metu yra statomos Transilvanijoje.
Vengrijos kompanija MOL nedelsdama pasveikino prancūzų siekį prisijungti prie projekto. Tačiau Bulgarijos bei Austrijos reakcija buvo ganėtinai priešiška.
Be to, „Gaz de France“ prisijungimui prie „Nabucco“ dujotiekio iniciatyvos priešinasi ir Turkija, kuri 2006-2007 metais suspendavo visas derybas su Prancūzijos kompanija dėl Prancūzijos vyriausybės siekio pripažinti turkų vykdytą armėnų genocidą. Ankarą taipogi siutina Paryžiaus noras neleisti Turkijai įstoti į ES. Negana to, Turkija mieliau į projektą priimtų tiesiogine dujų gavyba šiame regione užsiimančią kompaniją.
Būtent tai, kad kol kas konsorciume nedalyvauja Vakarų ar Vakarams draugiška kompanija, turinti gausius nuosavus dujų gavybos šaltinius, yra laikoma pagrindine „Nabucco“ projekto yda. Visos 6 konsorciume kol kas dalyvaujančios kompanijos kaip ir „Gaz de France“ užsiima tik dujų tranzitu bei paskirstymu. Šiuo metu pasigirsta kalbų, kad prie projekto artimiausiu laiku gali prisijungti valstybinė Azerbaidžano dujų gavybos kompanija.
Konsorciumas „Nabucco Gas Pipeline International“ buvo sukurtas 2002 metais Austrijos iniciatyva dalyvaujant penkioms dujų tranzitu užsiimančioms valstybėms. Nuo to laiko Rusijos turimas monopolis Kaspijos jūros dujoms bei JAV draudimai vystyti dujų projektus su Iranu buvo pagrindiniai projekto įgyvendinimą stabdantys veiksniai. Kol kas numatoma, kad dujotiekio statybos darbai turėtų būti pradėti 2009 metais ir pirmas statybų etapas užbaigtas 2013-aisiais. Po pirmojo etapo kasmet į Europą būtų galima transportuoti 10 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Antra statybų fazė turėtų baigtis 2018 metais ir tuomet dujotiekis būtų pajėgus perduoti 31 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet.
Šiandieniniais paskaičiavimais dujotiekio statyba turėtų atsieiti 6 mlrd. dolerių. Tikimasi, jog 30-40 proc. išlaidų padengs patys akcininkai, o tuo tarpu likusios išlaidos bus dengiamos iš privačių ar institucinių investuotojų – tokių kaip Europos Investicijų bankas ar Pasaulio bankas.
“Nabucco“ bei Kremliaus remiamas „Pietinio srauto“ (South Straem) projektai tarpusavyje lenktyniauja dėl dujų tiekimo Centrinėje Azijoje bei rinkų Vidurio Europoje. Jei ES bei kai kurios „Nabucco“ projekto šalys vis dar nesugeba deramai įvertinti šių varžybų politinių bei strateginių padarinių, Kremlius bei jo valdomas „Gazprom“ jau seniai veikia ta kryptimi. Nors abu projektai kol kas yra tik paruošiamojoje stadijoje, Rusija jau senokai siūlo ilgalaikius dujų tiekimo kontraktus, dujotiekių bei dujų sandėliavimo sandėrius „Nabucco“ projekte dalyvaujančioms šalims bei jų kaimynėms.
„Nabucco“ projektas kol kas tokių pasiūlymų teikti negali, nes savo antrajai statybų fazei nėra užsitikrinęs priėjimo prie Centrinės Azijos ar Irano dujų telkinių. Vis dėlto galima džiaugtis bent tuo, kad projektas žada netrukus pradėti pirmąją konstrukcijos darbų dalį priklausydamas vien nuo Azerbaidžano tiekiamų dujų.
