• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Susirinkusieji artimieji bei garbūs svečiai negailėjo gražių žodžių operos solistui ir maestro, be kurio šiandien neįsivaizduojamas operos pasaulis.

Susirinkusieji artimieji bei garbūs svečiai negailėjo gražių žodžių operos solistui ir maestro, be kurio šiandien neįsivaizduojamas operos pasaulis.

REKLAMA

V.Juozapaitis dėkojo maestro žmonai

Lietuvos operos dainininkas ir Seimo narys Vytautas Juozapaitis prie kapo prisipažino negalėjęs pagalvoti, kad jam kada nors reikės sakyti atsisveikinimo žodžius maestro V.Noreikai.

„Niekada negalvojau, kad kada nors teks stovėti ir tarti atsisveikinimo žodį. Dėkoju Aukščiausiam, kad turėjau galimybę būti šalia šio žmogaus.

Nebuvau tiesioginiu mokiniu, tačiau aš daug mokiausi ir daug išmokau unikalaus. Tai unikali asmenybė. Tai nėra tik operos dainininkas. Operos menas buvo vienas iš daugelio saviraiškos būdų.

Visų pirma, tai buvo nekvestionuojamas autoritetas aukštosios meno ir kultūros. Jo žodis buvo paskutinis ir neginčijamas ir ne todėl, kad jis bandytų tai kam nors įteikti ar įpiršti, tačiau klausant visada suprasdavai, kad jis yra teisus.

REKLAMA
REKLAMA

Visi metai šalia jo, kaip operos dainininko, operos vadovo, kuris išliko iki šių dienų mūsų atmintyje, kaip išties meno šventovės branduolys, kur vyrauja ne kokie nors įstaigų principai, o kūrybinis pradas.

REKLAMA

Noriu išskirti dar vieną jo žmogišką bruožą – noriu padėkoti poniai Loretai, jo našlei, kuri visus metus buvo šalia, kaip nedaloma sudėtinė to paties kūno ir sielos dalis.

Virgilijus Noreika demonstravo ypatingą meilę menui, pilietinę pareigą būti lietuviu, nešti garbę per pasaulį. Tik žmogus, mylintis artimuosius ir ginantis savo šeimą, gali būti tokiu didžiu žmogumi.

Reiškiu užuojautą poniai Loretai, Virgilijui (sūnui) bei visiems, kuriems jis buvo artimas, artimiausias žmogus.

REKLAMA
REKLAMA

Tai – didžiausia vertybė. Tik šią vertybę puoselėjant, galima jaustis visuomeniškai vertingu ir reikalingu žmogumi. Ačiū,

Virgilijau Noreika, už jūsų gyvenimą, ačiū, kad buvote, esate ir būsite.

Buvote atskaitos tašku. Jūsų nuomonė mums visada buvo svarbi. Mums to truks, nes neturėsime pas ką paklausti, kaip turėtų būti.

Savo mokiniuose, gyvenimo liudijimuose mėginsime nešti jūsų šviesą. Dabar atėjo mūsų eilė ir pareiga neprarasti dovanos, kurią gavome iš Virgilijaus Noreikos. Ilsėkitės ramybėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsisveikinimo žodį tarp rektorius, premijos laureatas Zbignevas Ibelhaubtas.

Maestro mokinys: „Antro tokio nebus“

Netrukus atsisveikinimo kalbą ėmė sakyti maestro mokinys Edgaras Montvydas. Jautriais žodžiais jis kreipėsi į savo mokytoją. „Mielas mokytojau, ar matote, kiek susirinko mokinių. Ne tik tų, kuriuos mokėte dainuoti, tačiau ir tie, kurie jūsų dėka pamilo operą ir muziką, tapo jautresni ir geresni.

Kai svečiavausi pas jus prieš savaitę, jūs buvote šviesus, nestokojote humoro. Net anekdotą papasakojote. Išeinant prisėdote ant kėdutės ir tarėte: tikiuosi, kad ko nors išmokiau.

REKLAMA

Jūsų davėte mums daugiau. Mes turime tvirčiausius pamatus, ant kurių dabar statome vokalinius namus. Jūs parodėte, ką reiškia būti scenoje.

Bijau, kad antro tokio kaip jūs, Lietuvoje nebus, tačiau galiu prisiekti, mes, jūsų mokiniai, saugosime ir puoselėsime jūsų duotas vokalines tradicijas. Ačiū, maestro, visų mokinių vardu.

V.Noreikos brolis smuikininkas Eugenijus Paulauskas tarė ypač jaudinančius žodžius, kurie išspaudė susirinkusių žmonių ašarą akyse. Jis prisipažino niekada negalvojęs, kad reikės prie brolio kapo sakyti atsisveikinimo kalbą. Ilgoje kalboje jis prisiminė Virgilijų nuo pat vaikystės.

REKLAMA

Aštuoniais metais už maestro jaunesnis brolis kalbėjo apie V.Noreikos talentus, prisiminė jo pasiekimus bei dalijosi jautriausiomis akimirkomis iš asmeninio šeimos gyvenimo. Vis dėlto svarbiausias akcentas - maestro muzikalumas, pasiekimai, talentai.

Jis šyptelėjo sakydamas, kad jam sakė kalbėti prei kapo vos dvi minutes, tačiau apie savo brolį, prisipažino E.Paulauskas, galėtų kalbėti mėnesiais.

Operos solistas Vaidas Vyšniauskas negailėjo gerų žodžių. „Ssusirinkome išlydėti į paskutinę kelionę ir pamąstyti apie jo gyvenimą. Mirties valanda – tai lyg skambutis po egzamino.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugiau rašyti negalima, nes jau viskas parašyta. Tikrai būna kartais, kad galima dar parašyti, daug pasakyti. Kaip ir šiuo atveju. Mirties dieną visi gedi ir liūdi, bet, brangieji, mirties diena, iš tikrųjų, kai padarome visus darbu, kaip išpildėme Dievo valią.

Kai žmogus gimsta, dar nežino, kaip pragyvens gyvenimą. Visi meldžiamės sakydami „tėve mūsų“, tačiau ar susimąstome apie maldoje esančius žodžius „karalystė“. Ji ateina per mūsų darbus. Maestro parodė, kaip myli tėvynę, žmones, darbus ne kalbomis, o darbais.

REKLAMA

Nebuvau geriausias ir lengviausias jo studentas. Yra ankstyvos gėlės, pražįstančios vos sniegui nutirpus. Mano žydėjimas – kiek vėlesnis. Mokytojau, gyvenk amžinybėje, amen“, - jautriai kalbėjo solistas.

Jautrūs kunigo žodžiai

Prie maestro kapo Vilniaus vyskupas Arūnas Poniškaitis sakė: „Gyvenimas – kaip giesmė. Kiekvienam iš mūsų ji buvo įdėta – gražiausios spalvos, tamsiausios taip pat. Pakilimai ir nuopoliai.

Kiekvienam duoda talentus tą giesmę sugiedoti. Šiandien prisimename, kad išlydime maestro, kuris pasinaudojo Dievo duotu talentu. Jis investavo į gyvenimą, artimuosius, mokinius. Jis dalino save savęs negailėdamas.Taip, tarsi rytojaus nebebūtų.

REKLAMA

Šiandien galime pasidžiaugti, kad mes turime tą turtą, kurį maestro dalino, visai šalia. Šis turtas, kurį maestro suteikė per gyvenimą, yra šalia. Mes apie jį kalbėsime ir prisiminsime.

Jo vardas bus nešamas amžinai. Atėjote, nes maestro buvo brangus. Net ir žinant, kad ateis prisikėlimas, išsiskyrimas visada būna skausmingas. Tesiilsi ramybėje“, - sakė A.Poniškaitis  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų