Noras prisitaikyti prie grupės elgesio normų būdingas ne tik žmonėms, bet ir šimpanzėms. Andrew Whitenas ir jo kolegos iš Faifo St. Andrews universiteto Škotijoje eksperimentavo su nelaisvėje užaugusiomis šimpanzėmis.
Pirmojoje beždžionių grupėje buvo autoritetą turinti šimpanzė, išmokyta paimti maisto iš specialaus aparato: lazda paspaudusi sklendę, ji išsiimdavo norimo valgio. Antrojoje grupėje irgi buvo tokia ekspertė, bet ji sklendę ne spausdavo, o keldavo. Trečioji kontrolinė grupė mokytų narių neturėjo.
Pirmosios grupės šimpanzės, stebėdamos patyrusios beždžionės elgesį, išmoko spausdamos pasiimti maisto, antrosios – keldamos. Vėliau tyrėjai atitinkamai sukeitė ekspertes ir abiejų grupių šimpanzės išmoko taikyti abu elgesio būdus. Trečiosios - kontrolinės grupės šimpanzės, neturėdamos pavyzdžio, nesugalvojo, kaip pergudrauti aparatą. Dauguma pirmosios grupės narių taikė spaudimo būdą, o antrosios – kėlimo, nors jis beždžionėms sunkesnis. Po kiek laiko netikėtai kai kurios grupių narės ėmė imti maistą ne taip kaip dauguma, bet taip, kaip joms patogiau. Bet kai po dviejų mėnesių mokslininkai eksperimentą pakartojo, dauguma grupių narių elgėsi taip, kaip buvo išmokę iš pradžių.
Eksperimentai su šimpanzėmis rodo, kad ne tik žmogui būdingas noras mėgdžioti kitų grupės narių elgesį veikiau grindžiamas socialiniais ryšiais, o ne medžiaginiu atpildu.
Mokslininkai pagamino naujus antibiotikus, sėkmingai įveikiančius atsparias bakterijas
Kadaise antibiotikai reiškė tikrą perversmą medicinoje. Dabar, žmonėms vis dažniau, o kartais ir be reikalo gydantis tokiais vaistais, bakterijos kinta ir tampa atsparios įprastų antibiotikų poveikiui. Todėl nenuostabu, kad mokslininkai ieško vis naujų gydymo galimybių.
Rugpjūčio pabaigoje Amerikos chemikų draugijos susirinkime Vašingtone tyrėjai pristatė naują antibiotiką, sėkmingai įveikiantį bakterijas, kurios atsparios daugeliui dabartinių antibiotikų rūšių. Dar 1960 m. medikai nustatė meticilinui atsparią Staphylococcus aureus bakteriją. Jos ląstelės membranoje yra unikalaus proteino PBP 2a, kuris lemia bakterijos atsparumą antibiotikams.
Vasario mėnesį Shahriaras Mosbashery iš Notre Dame universiteto ir jo kolegos nustatė, kokie bakterijos ląstelės membranos komponentai sąveikaudami su proteinu PBP 2a sukuria cheminę barikadą ir nepraleidžia antibiotiko. Mokslininkai pagamino tris penicilinui artimus antibiotikus, kuriuose esantys proteinai blokuoja minėtuosius bakterijos ląstelės komponentus ir jos membrana tampa pralaidi antibiotikui. Naujieji vaistai sėkmingai veikia ir meticilinui atsparias Staphylococcus aureus bakterijas. Šiuo metu naujojo poveikio antibiotikų klinikinis tyrimas yra dar tik pirmosios stadijos. O daktaras Mosbashery ragina kolegas ir toliau ieškoti naujų vaistų poveikio mechanizmų.
Greičiausia mūsų galaktikos žvaigždė per sekundę nuskrieja 1000 kilometrų
Greičiausias šiuo metu žinomas dangaus kūnas yra neutroninė žvaigždė, arba pulsaras, pavadintas B1508+55, nutolęs nuo Žemės apytikriai 7700 šviesmečių. Mokslininkams pavyko nustatyti žvaigždės skrydžio greitį ir trajektoriją, matuojant galingus jos skleidžiamus radijo bangų srautus.
Manoma, kad ji atsirado prieš pustrečio milijono metų, Gulbės žvaigždyne sprogus supernovai. Shami Chatterjee iš Nacionalinio radijo astronomijos ir Harvardo astrofizikos centro sako, kad šiuo metu niekas negali paaiškinti, kodėl neutroninė žvaigždė skrieja tokiu milžinišku greičiu. Jeigu jos greitis nustatytas teisingai, tai per sekundę nuskriedama 1000 km, ji gali išsiveržti iš mūsų galaktikos.
Astronomas Walteris Briskenas aiškina, kad anksčiau neutroninių žvaigždžių greitis dažniausiai buvo nustatomas netiesiogiai, o dabar tiesiogiai ir tiksliai išmatavus žvaigždės trajektoriją - jos greitis nustatytas tiesiogiai. Todėl aišku, kad po supernovos sprogimo susiformavusio pulsaro B1508+55 greitį lemia kažkokie kiti, iki šiol nežinomi procesai, kurie dabar ir yra Nacionalinio radijo astronomijos centro mokslininkų tyrimo objektas.
