Prie Kryžių kalno kryželiais ir kitais suvenyrais prekiaujantys žmonės pasipiktino Šiaulių rajono valdžios sprendimu leisti jiems prekiauti tik statomame Turizmo informacinio centro teritorijoje.
Ten prekybinių vietų — 16, o prekybininkų — 22. Valdininkai į prekybininkų rūpestį numoja ranka ir pataria ieškoti kito darbo. Prekiautojai svarsto, gal norima apsaugoti valdišką prekybą suvenyrais nuo privačios konkurencijos?
Prekiauja 18 metų
18 metų prie Kryžių kalno kryžiais ir suvenyrais prekiaujantis Saulius Žebrauskis kreipėsi į redakciją prašydamas pagalbos.
„Šiaulių rajono valdžia visada sakydavo, kad nori mums padėti, pagerinti darbo sąlygas. Mes laukėme to pagerinimo. Tačiau birželio pradžioje gavome raštą iš Šiaulių rajono savivaldybės mero, kad nuo kitų metų “pagal patvirtintą detalųjį planą prekybinės vietos numatytos Turizmo informacinio centro teritorijoje. Prekybinių vietų skaičius — 16. Artimiausiu metu Savivaldybės taryba svarstys sprendimo projektą dėl prekybinių vietų išnuomavimo aukciono būdu tvarkos patvirtinimo. Prekiautojai, norintys prekiauti prie Kryžių kalno, privalės dalyvauti aukcione ir laimėję sudaryti nuomos sutartį su savivaldybe.“
„Mes mokame mokesčius, turime verslo liudijimus, tačiau dabar dėl savo ateities negalime būti tikri. Galvojome, kad sutilpsime į tuos 16 metrų visi 22 prekybininkai, turėsime po 70 centimetrų. Bet dabar bus dar kažkoks aukcionas. Ir jokių garantijų, kad aukciono nelaimės kas nors kitas“, — piktinosi S. Žebrauskis.
Prie Kryžių kalno susitikome su kitais prekybininkais. Žmonės piktinosi, kad iš jų norima atimti darbo vietas.
„Šeši žmonės, vadinasi, šešios šeimos gali likti be darbo. Kad ir bus tos vietos Turizmo informaciniame centre brangesnės, nesvarbu. Svarbu, kad būtumėme garantuoti, jog turėsime darbo ir galėsime išlaikyti savo šeimas“, — sakė žmonės.
Prekeiviai girdėję, kad dabartinę automobilių aikštelę, kurioje stovi jų prekystaliai, ketinama užpilti juodžemiu. Su tuo jie sutinka, nes dirbti dulkėse ir nuolat kepinant saulei, labai sunku. Kitą vasarą prekiauti jie norėtų prie naujojo kelio į Kryžių kalną.
„Mūsų darbas — sezoninis, ką uždirbame per 4 mėnesius, iš to gyvename likusius metus. Penki iš mūsų dirba visus metus. Dirbame kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro bet kokiu oru. Priklausome nuo gamtos jėgų. Niekas nepavydėtų tokio darbo, bet patys susikūrėme sau darbo vietas ir norime jas išsaugoti. Galbūt mus norima išguiti iš Kryžių kalno, kad nesudarytumėme konkurencijos Turizmo informaciniame centre veiksiančiai suvenyrų parduotuvei?“, — spėliojo prekybininkai.
Meras pataria ieškoti kito darbo
Šiaulių rajono savivaldybės meras Raimundas Jakutis sakė, kad 16 vietų Turizmo informaciniame centre yra todėl, kad taip numatyta techniniame projekte.
„Kryžių kalne prekiaujantys žmonės turi po tris darbo vietas. Ten šeimų verslas. Iš rajono yra tik dvi šeimos, visi kiti — šiauliečiai. Specialiai prekeiviams pastatėme paviljoną, kuris kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Juk jiems patiems kuriamos geresnės darbo sąlygos.
Biznis yra biznis, taip yra visame pasaulyje. Be darbo likę žmonės, turės ieškotis kito, tai jau jų problemos. Tokio balagano, koks buvo prie Kryžių kalno, būti nebegali, tai šventos vietos nepuošia.
Dabar prekeiviai moka po 50 litų už vietą, tačiau neoficialiai jie yra prasitarę, kad sutiktų mokėti ir po tūkstantį. Kiek kainuos naujos vietos dar neaišku. Sprendimo projektą dėl prekybinių vietų nuomos būdu tvarkos Šiaulių rajono taryba svarstys rugsėjo mėnesį„, — sakė Šiaulių rajono meras.
„Savivaldybė leidžia tokią malonę...“
Sigita Tauterienė, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo tarnybos vedėja, abejojo prekybininkų ateitimi.
„Ateityje gali būti, kad prekybininkai visai išnyks, jei Turizmo informacijos centre atsiras kokia parduotuvė. Kryžių kalnas — ne prekybinė vieta. Rajono savivaldybė leidžia tokią malonę, kad prekeiviai pardavinėtų kryžius ir suvenyrus. Prie Kryžių kalno turėtų būti prekiaujama tik religine atributika: rožančiais, kryželiais. Turi būti ir valiutos keitykla.
Kol kas Turizmo informaciniame centre parduotuvė nenumatyta, bet gali atsirasti,„ — aiškino S. Tauterienė.
Ką reikės daryti tiems, mažiausiai 6 žmonėms, kurie liks be darbo? Valdininkė sako, kad yra keturios ar penkios šeimos, kur atskirai užsiregistravę vyras ir žmona.
„Juk iš principo Kryžių kalne turėtų dirbti rajono žmonės. O šiauliečiai gali darbo pasiieškoti mieste. Kryžių kalnas — ne prekyvietė. Sudegė Šiauliuose turgavietė, žmonės ieško kito darbo. Ir čia turėtų būti taip pat. Ką galvoja tie prekeiviai, mums visai neįdomu, kokį sprendimą Taryba priims, taip ir bus.
Aš asmeniškai, visą laiką buvau prieš prekeivių buvimą Kryžių kalne. Tai — ne turgus. Visada norėjau, kad būtų parduotuvė, kurioje galima įsigyti leidinukų, tautodailės dirbinių, o ne kaukiančių ir sparneliais plazdančių turkiškų ir lenkiškų žvėriukų, kaip dabar„, — sakė S. Tauterienė ir pridūrė — šį kartą Kryžių kalno prekeiviams neišeis diktuoti savo sąlygų.
Vienintelis dalykas, kurį Taryba galėtų padaryti dėl prekybininkų — pasistengti, kad prekybinės vietos kainos nebūtų per didelės.
Lina Mustafaitė
