Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prieš krizę DNB banko siūlytomis investicinėmis schemomis susigundę žmonės, užuot padoriai uždirbę, dabar vaikšto po teismus ir dėl įsiskolinimų bankui bijo netekti visko.
Skolintus pinigus siūlęs investuoti bankas sako nenorėjęs klaidinti tyčia ir apgailestauja, kad klientai negavo norimo pelno. Keliolika žmonių širdgėlą dėl neteisybės antradienį liejo priešais banką ir jį iš dalies valdančios Norvegijos Vyriausybės ambasadą.
Į piketus išsirutuliojusi istorija prasidėjo 2007–2008-aisiais. Bankas DNB pasiūlė galimybę užsidirbti ir tiems, kurie neturi pinigų, bet turi nekilnojamojo turto. Buvo galima jį užstatyti, o suma – esą neretai keliskart padidinta – investuota į su akcijomis susietas obligacijas. Anot susigundžiusiųjų reklama įdarbinti savo žemę ar butą, per metus žadėta neprasta grąža, tad atseikėjus kelis proc. bankui, likusieji – grynas pelnas. Bankas sutiko obligacijas išpirkti, bet už nominalią jų vertę, tai reiškia, palūkanas teks dengti klientams. Šie susiskaičiavo, kad taip – nuostolis. Bet dabar baiminasi, kad praras viską. Mat bankui esą nerūpėjo žmonių pajamos. Teigiama, kad iš viso taip nukentėjo maždaug 640 žmonių, suma, kurią jie skolingi – apie 100 milijonų litų.
„Tik dešimtadalis iš nukentėjusių turėjo valios ir noro eiti kovoti. Kitus tiesiog bankas prispaudė savo juridine ranka ir iš jų tą turtą paėmė – privertė juos pripažinti, kad neva jie yra neteisūs. Tarsi žmogus, apsinuodijęs netinkamu produktu pats dėl to kaltas. Tai yra tikrai absurdiška“, – aiškino asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.
„Noriu pabrėžti, kad visi iki šiol įvykę teisminiai procesai patvirtino, kad bankas tyčia klientų neklaidino. Mes tikrai apgailestaujame, kad kai kurie klientai neuždirbo pageidautino pelno dėl ekonominės krizės. Priešingu atveju, toks investavimo būdas būtų labai jiems naudingas“, – sakė banko DNB atstovas spaudai Andrius Vilkancas.
Žmonės sako nesupratę, kad rizikuos, nes niekas to neakcentavo, ir piktinasi teismais, mat Norvegijos Aukščiausiasis teismas analogiškoje byloje priėmė žmogui, o ne bankui palankų sprendimą. DNB aiškina, kad aplinkybės čia ir ten – skirtingos.
Šiuo metu teismuose – per 20 civilinių ieškinių. Bankas siūlo tartis gražiuoju, piketuotojai tokius žodžius sako girdintys tik čia. Tai – antras protestas.
