Dirbantieji neteisėtai, atsitikus nelaimei, rizikuoja likti be socialinių garantijų, o neturintieji darbo – ir be pašalpų.
Pernai šalyje nustatyta daugiau nei 1,8 tūkstančio, manoma, nelegaliai dirbusių asmenų. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, penktadalis jų po inspektorių vizito buvo įdarbinti tose pačiose įmonėse.
Vilniaus apskrityje iš 437 nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų po inspektavimo buvo įdarbinta 150, t. y. daugiau nei trečdalis, Kauno apskrityje įdarbinta 15 proc., Klaipėdos – 21, Šiaulių – 13, Panevėžio – 16 proc. Iš viso 345 darbuotojai.
Niekur nesitraukia
Kaip skelbia VDI, šiemet inspektoriai patikrino kone pusę šimto ūkio subjektų ir nustatė 224, įtariama, nelegaliai dirbusius asmenis. Beje, trys iš jų jaunesni nei 18 metų, o trys – užsienio šalių piliečiai.
Daugiausia tokių nustatyta Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Penktadalis visų neteisėtai dirbusių asmenų plušo statybose: 25 patikrintuose ūkio subjektuose nustatyti 45 asmenys. Inspekcijos duomenimis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 10 kartų padaugėjo nustatytų nelegalių darbuotojų miškininkystės ir medienos ruošos įmonėse: aštuoniolikoje ūkio subjektų – 41 darbuotojas, tai yra daugiau nei 18 procentų nuo visų šiemet nustatytų galbūt nelegaliai dirbusių asmenų. Tokie rezultatai pasiekti vasario mėnesį, sustiprinus kirtaviečių kontrolę. Pernai per pirmuosius du mėnesius šioje ekonominėje veikloje buvo nustatyti 4 neteisėtai dirbę asmenys.
Dėl nustatytų Darbo kodekso pažeidimų darbdaviams surašyti 75 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį gresia 3–10 tūkstančių litų bauda.
Inspekcija primena, kad nelegaliai dirbančių asmenų negina jokie darbo įstatymai, jiems nepriklauso jokios socialinės garantijos. Negavus atlyginimo, sunku tai įrodyti teisme ir pareikalauti, kad darbo užmokestis būtų išieškotas iš darbdavio. Be to, nelegaliai dirbančiam asmeniui susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, jam nėra kompensuojamos gydymo išlaidos.
Kol kas aiškinasi
Tačiau dalis žmonių rizikuoja dirbti ne įstatymų leista tvarka ir dar gauti socialines pašalpas. Tokių niekas nesirengia paglostyti – jie rizikuoja netekti socialinės pašalpos. Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako, kad Savivaldybė yra kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją dėl trijų atvejų. Įtarta, kad žmonės dirba nelegaliai. Kol kas atsakymo nėra gauta, ar iš tiesų taip yra.
„Esame darbinės stadijos“, – sako A. Paškevičienė.
Skyrius gauna žodinės informacijos ir apie tai, kad kai kurie asmenys ne visai tiksliai nurodo šeimos sudėtį, tai yra nenurodomas kartu gyvenantis gyvenimo draugas, gaunantis pajamas. Ar taip tikrai yra, nustatys prie seniūnijų įkurtos specialios komisijos.
„Kiek tiesos tokiuose teiginiuose, nustatys seniūnijos. Manau, žmonės nekalbės be pagrindo“, – svarsto A. Paškevičienė.
Panašią informaciją kaimo gyventojai pateikia gana aktyviai.
„Žmonėms nusibodo tokia situacija“, – apie socialinių pašalpų gavėjų gudravimą sako vedėja.
Skyriaus pastebėjimu, šiemet socialinių pašalpų gavėjų gerokai daugiau. Kovo pirmą dieną rajone buvo 4 684 paramos prašytojai, tai yra tiek, kiek niekada nėra buvę net sunkiausiais laikais. Per pirmuosius du šių metų mėnesius paramos gavėjų padaugėjo beveik tūkstančiu – 965 asmenys. Jie, anot A. Paškevičienės, turi teisę gauti socialinę pašalpą, bet nėra nei dirbę, nei anksčiau registravęsi.
„Kodėl tiek daug, nelabai galime atsakyti – jokia gamykla nebankrutavo. Kai bankrutavo „Ekranas“, kitos gamyklos, kuriose dirbo nemažai rajono žmonių, žinojome kodėl. Dabar darbo rinkoje niekas labai nesikeitė“, – stebisi A. Paškevičienė.
Spėjama, kad dalį žmonių registruotis Darbo biržoje, o kartu gauti socialinę pašalpą paskatino pasikeitę teisės aktai – nebereikia laukti pusmečio įsiregistravus biržoje, kaip kad buvo anksčiau.
D. Savickienė
