„Kristaus nuotaka“ – vienas iš seniausių krikščionybės kultų, kurio narėmis gali tapti tik išrinktosios katalikės, savanoriškai pašvenčiančio savo gyvenimus bet kokių „žemiškų“ seksualinių santykių atsisakymui tarnystės Jėzui vardan. Šiandien visame katalikų pasaulyje tokį statusą turi apie 5 tūkst. moterų. Įdomu tai, kad šis skaičius nenumaldomai auga, ir dabar vien pretendenčių į šį ypatingą statusą yra daugiau nei 15 tūkst.
Specialioje „Kristaus nuotakos“ ceremonijoje įmanoma dalyvauti tik sulaukus 25 metų, o jai pasiruošti reikia mažiausiai 2 metų. Katalikės, tapusios „pašvęstosiomis mergelėmis“, apsirengusios baltomis suknelėmis, duoda amžiną priesaiką Kristui, „dangaus jaunikiui“, rašoma „svoboda.org“.
Tuomet jos visą likusį gyvenimą nešioja specialius santuokos žiedus ir netenka teisės tuoktis ar užsiimti bet kuo, kas susiję su žemišku seksualiniu gyvenimu. Įdomiausia yra tai, kad atsisakyti šios bažnyčiai ir Dievui duotos priesaikos moterys iki šiol negalėjo.
Be skaistybės įžado taisyklės laikymosi, kurio pažeidimas katalikų pasaulyje iki šiol yra laikomas šventvagyste, „Kristaus nuotakos“ daugiau nieko bendro su katalikų vienuolėmis neturi. Jos gali gyventi praktiškai pasaulietinį gyvenimą savo namuose, gali turėti bet kiek turto ir dirbti faktiškai bet kokį darbą.
Judėjimas įgavo pagreitį tik 1970-aisiais
Birtų leidinyje „Independent“ teigiama, kad „Kristaus nuotakų“ judėjimas yra viena iš seniausių krikščionybės savęs paskyrimo Dievui tradicijų ir kilo ji dar iš Senovės Romos vestalių (vaidilučių) kulto, anuomet itin gerbiamo, pasižymėjusio neliečiamybe ir tam tikromis laisvėmis. Po krikščionybės įsigalėjimo, nepaisant nuolatinės kovos su antikinėmis „erezijomis“, Šventasis Sostas toleravo Vestos vaidilutes, kurias laikė tam tikromis Dievo motinos pasekėjomis. Pasak leidinio, tai paaiškina, kodėl jų atvaizdai figūruoja viduramžių krikščionybės meno kūriniuose.
Įdomu ir tai, kad „Kristaus nuotakų“ kultas daugiau nei pusantro tūkstančio metų nebuvo itin populiarus katalikybėje, dėl pakankamai išplitusių moterų vienuolynų. Tačiau 1970-aisiais popiežiaus Pauliaus VI iniciatyva, tuometinio Romėnų-katalikų bažnyčios reorganizacijos ir tobulinimo aktyvisto, atsirado „Mergelių ordinas“ („Ordo virginum“), kuris ir suformavo „pašventusiųjų save Kristui“ nekaltybės kultą.
Popiežius Pranciškus yra laikomas didesniu katalikybės reformatoriumi, negu buvę prieš jį vadovai kartu sudėjus, ką įrodo ir šis paskutinis sprendimas dėl „Kristaus nuotakų“. Vatikane buvo paskelbtas naujas, perrašytas Pauliaus VI paskelbtų bažnyčios nuotakos taisyklių rinkinys, kuriame dingo pagrindinis anuomet paskelbtas reikalavimas – būtina skaistybė.
Dokumente yra nurodoma, kad visus tuos ankstesnius metus daugelis katalikų šventikų neteisingai šiame kontekste interpretavo „nekaltybės“ sampratą: iš pasišventusiosios nederėjo tikėtis seksualinių kontaktų nebuvimo praeityje ir nekaltybės fiziologine prasme, o tik sąmoningo lytinių santykių atsisakymo pasišventus ir davus priesaiką.
„Šokiruojantis pasikėsinimas“
Dabar Vatikanas šį draudimą panaikino. Naujosiose instrukcijose taip pat atsirado galimybė moterims atsisakyti šio įžado „dėl gerbtinų priežasčių“. Tam „Kristaus nuotakoms“ užtektų bažnyčios vadovams pateikti prašymą raštu.
Popiežiaus Pranciškaus ir Šventojo sosto sprendimas pakeisti vieną iš pagrindinių „Kristaus nuotakų“ taisyklių, leidžiančių jomis tapti katalikėms, kurios ne tik turėjo lytinių santykių, tačiau ir buvo ištekėjusios, iššaukė katalikų pasaulyje didelę ir netikėtą emocijų bangą. Ypač dėl šio sprendimo nerimauja JAV, Meksikos, Airijos ir Didžiosios Britanijos tikintieji. Įtakinga „Amerikos pasišventusiųjų mergelių“ asociaciją, prie kurios prisijungė ir kai kurios kitos katalikų bendruomenės, pareiškė, kad naujos Vatikano vadovybės sprendimą laiko „šokiruojančiu pasikėsinimu į krikščionybės dorybės pagrindus“.
