„Kinija yra gana nuosekli savo veiksmuose ir kai kažkoks nutarimas jai nepatinka, tai ji imasi priemonių. Galima sakyti, kad čia yra atsakomoji priemonė. Užsienio reikalų ministerija turbūt užklaus Kinijos diplomatų. Ką tai reiškia – galėsime išgirsti iš pirmų lūpų“, – antradienį „Žinių radijui“ komentavo A. Skaisgirytė pažymėdama, kad yra noras grįžti prie normalių Lietuvos santykių su Kinija.
„Yra noras juos kažkiek sušildyti, yra noras turėti diplomatinius santykius ambasadorių lygyje. Yra noras iš Lietuvos pusės akredituoti ambasadorių Pekine. Atitinkamai galima būtų tikėtis Kinijos ambasadoriaus Vilniuje. Tačiau iki to dar turime prieiti“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras G. Landsbergis patvirtino, jog Kinijos atstovybė sustabdė vizų išdavimą Lietuvos piliečiams.
„Esame informuoti apie tai. Daugiau informacijos nėra pateikta. Žinau, kad esant poreikiui, Lietuvos piliečiai gali būti priimami kitose valstybėse – Lenkijoje ar kitur“, – viešėdamas Ukrainoje žurnalistams sakė jis.
Visgi, kodėl vizos neišduodamos ir ar tokia situacija yra laikina, G. Landsbergis teigė, kad kol kas pakomentuoti negali.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
