• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva sieks, kad būsimame Europos Sąjungos (ES) biudžete būtų skirtas finansavimas kalbelių Baltijos jūroje apsaugai, sako prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.

Lietuva sieks, kad būsimame Europos Sąjungos (ES) biudžete būtų skirtas finansavimas kalbelių Baltijos jūroje apsaugai, sako prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.

REKLAMA

Pasak Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros politikos grupės vadovo, ES parama kritinei infrastruktūrai jūroje saugoti turėtų būti numatyta visam Baltijos jūros regionui.

„Situacija buvo vertinama saugumo prasme ir Helsinkyje buvo regionų vadovų susitikimas, buvo priimti sprendimai, kaip užtikrinti didesnį saugumą. Taip, visos kritinės infrastruktūros finansavimas yra aktualus klausimas ir būtent viso regiono. Esame pafrontės regionas, tai buvo iškeltas šitas apibrėžimas ir Europos Komisijai (EK)“, – po prezidento ir energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno susitikimo penktadienį žurnalistams sakė R. Dilba.

„Kitoje finansinėje perspektyvoje (2028–2034 metų ES biudžete – BNS) tai bus viena iš tų derybinių pozicijų, kuria tikrai naudosimės“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu Ž. Vaičiūnas sakė, kad ES finansavimas reikalingas, tačiau kreipiantis į EK Baltijos šalys turi nustatyti konkrečius finansavimo poreikius.

REKLAMA

„Turime tą atlikti teisingais taktiniais veiksmais. Pirmiausia kalbame apie konkrečių poreikių identifikavimą, (...) negalime abstrakčiai kalbėti apie finansavimo poreikį. Turime identifikuoti, kokie yra artimiausi poreikiai. Mūsų sistemų operatoriai šiuo klausimu aktyviai dirba“, – žurnalistams penktadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

„Infrastruktūra bus saugoma bet kokiu atveju, bet tikėtumės tam tikro europinio įsitraukimo“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusią savaitę Ž. Vaičiūnas kartu Latvijos ir Estijos už energetiką atsakingais ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi energetiką kuruojančiam eurokomisarui, kuriame informavo EK apie būtinybę stiprinti infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą.

„Kritinės infrastruktūros apsauga taip pat turėtų būti ir ES reikalas“, – pabrėžė ministras.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Tebesitęsiant incidentams, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino NATO stiprinti patruliavimą, o ES – taikyti atsako priemones.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų