Gegužės 17 dieną Lietuva rinks prezidentą. Jei to nepavyks padaryti pirmu mėginimu, antras turas numatytas birželio 7-ąją. Tądien bus renkami ir 12 asmenų, kuriuos Lietuva deleguos į Europos Parlamentą. Norą balotiruotis į prezidento postą, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, pareiškė dešimtys kandidatų. Įstatymų reikalavimus atitiko ir įvykdė 14 asmenų. Dalis jų – žinomi politikai, tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad politinės patirties tokiam darbui nereikia. „Balsas.lt savaitė“ pristato politinės patirties turinčius kandidatus.
Šarūnas Mažeika/BFL nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos naujasis pirmininkas. Poste pakeitė Gediminą Kirkilą, kuris tarsi Puntukas prislėgė partijos reitingus. A. Butkevičius gali pasigirti sėkmingais asmeniniais rezultatais Seimo rinkimų kampanijoje. Jis buvo lengvai išrinktas vienmandatėje apygardoje, nors eidamas susisiekimo ministro pareigas sulaukė nemažai žiniasklaidos kritikos.
Kandidatas mėgina kelti aktualius rinkėjams klausimus ir žada padaryti tai, ko nepadarė ankstesnė Vyriausybė, kurioje pats dirbo. Elektros ir šilumos kainas jis siūlo peržiūrėti kas ketvirtį, nebesieti elektros kainų su ją tiekiančių įmonių turtu – kitaip sakant, žada leisti šilumai ir elektrai pigti. Tvirtina, kad jam asmeniškai skaudu, jog Socialdemokratų partija įgijo oligarchų aptarnautojos įvaizdį, ir pabrėžia visada buvęs prieš LEO LT formavimą tokiu būdu, kokiu tai padaryta. Į klausimą, ką daryti su „liūtu“ dabar, aiškiai neatsako.
A. Butkevičius tvirtina, kad tapęs prezidentu asmeniškai pasikalbėtų su Vytautu Greičiumi ir nutartų, ar teikti jo kandidatūrą kitai Aukščiausiojo Teismo pirmininko kadencijai. Į teismų darbą siektų įterpti prisiekusiuosius. A. Butkevičius linkęs siūlyti plačią koalicinę vyriausybę, kurioje atsirastų vietos ir dabartiniams valdantiesiems, ir jo vadovaujamiems socialdemokratams.
Tomas Urbelionis/BFL nuotr.
Darbo partijos iškelta kandidatė, ištikima Viktoro Uspaskicho ginklanešė. Paklausta, kodėl nori tapti prezidente, sakė, kad taip nutarė partijos prezidiumas. D. Grybauskaitę ji sukritikavo kaip elito, o ne paprastų žmonių kandidatę. Kitus kovotojus su elitu – Valentiną Mazuronį ir Algimantą Matulevičių − tikisi įveikti, nes yra moteris.
Kaip kovos su K. Prunskiene, kol kas nepaaiškino. Jos politinės laikysenos originalumą iliustruoja 2008 metų rugpjūčio 2-osios balsavimas Seime. Tąkart, aiškiai susitarus su valdančiaisiais socdemais ir jų partneriais, Darbo partijos frakcija turėjo padėti prastumti iki šiol koneveikiamą įstatymą, pagimdžiusį LEO LT.
Prieš balsavimą salėje liko tik 72 Seimo nariai – vienu daugiau nei reikėjo kvorumui, nes iš salės buvo išėję projekto priešininkai. Darbo partijos lyderis prieš tai negailestingai kritikavo projektą ir frakcija mielai būtų balsavusi prieš, jei nebūtų buvę kvorumo. Į salę netrukus įbėgo projekto šalininkas Audrius Endzinas ir buvo paskelbta nauja registracija. Tuomet į balsavimą grįžo ir jo priešininkai – liberalcentristai. Darbo partija vėl pakeitė nuomonę ir parėmė projektą, tačiau vienintelė L. Graužinienė spėjo susiorientuoti ir balsuodama prieš įsirašė į istoriją kaip projekto priešininkė. Šiaip visais klausimais geriau kreiptis į V. Uspaskichą.
Šarūnas Mažeika/BFL nuotr.
Lietuvos deleguota Europos Komisijos narė. Skelbiasi esanti nepriklausoma kandidatė ir pagal populiarumo reitingus kol kas aplenkia visus kitus kandidatus. Kelerius metus dirbo Briuselyje, yra gerai vertinama tarp eurokratų. Pagrindinis jos politinis nuopelnas − pažiūros ir požiūriai į pagrindines šalies problemas ilgai laikyti paslaptyje.
Kai kas ryškėja tik dabar, kai aukšti jos reitingai lyg ir įsitvirtino, kai rikiuojasi rėmėjų pulkai. Ji skelbiasi klanų ir oligarchų baubu, bet neišsako aiškios pozicijos dėl LEO LT ateities ir galbūt korupciją slepiančių saugumo pažymų. Yra nemažai norinčiųjų žaisti jos komandoje.
Didelė problema galėtų būti valdančiųjų politinių partijų – Andriaus Kubiliaus vadovaujamos TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio − parama. Tiesa, valdantieji apdairiai linkę atidėti algų mažinimo viešajame sektoriuje klausimą , kol pasibaigs prezidento rinkimai. Kandidatė viešai paneigė įtarimus dėl galbūt netradicinės seksualinės orientacijos ir tariamo ryšio su sovietų saugumu. Vis dėlto jai prikišama, kad yra turtingųjų kandidatė ir vargu ar taupydama atsižvelgs į medikus, pedagogus ar ugniagesius.
Šarūnas Mažeika/BFL nuotr.
Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas. Jis, kaip ir jo vadovaujama politinė jėga, nesėkmingai pasirodė Seimo rinkimuose praėjusį rudenį. Kampanijoje labiausiai stengiasi išnaudoti savo, kaip ryžtingo kovotojo su klanų valdžia, įvaizdį, kurį buvo susiformavęs saugumo skandalo metu. Tuo metu jis vadovavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir parlamentiniam saugumo veiklos tyrimui. Pastarasis atskleidė dalį atvejų, kai šios institucijos vadovai, aukšti jos ir kitų valdžios struktūrų pareigūnai veikė ne valstybės, o privačių interesų labui, vykdė korupcijos požymių turinčią veiklą.
A. Matulevičius žada ne tik panaikinti LEO LT bei pažaboti monopolijas, bet ir siekti pakeisti Konstituciją, įvesti daugiau tiesioginės demokratijos: sumažinti parašų skaičių, reikalingą referendumui rengti (nuo 300 000 iki 80 000), ir sudaryti galimybę piliečiams paleisti Seimą. Siūlomoje reformoje tai galėtų padaryti ir prezidentas, jei jo kandidatas į premjerus būtų atmestas tris kartus. Taip pat žada atleisti korumpuotus teisėjus ir išvaikyti susikompromitavusius saugumo pareigūnus.
Šarūnas Mažeika/BFL nuotr.
Partijoje „Tvarka ir teisingumas“ pavaduoja Rolandą Paksą. Pastarasis po trumpo ir nesėkmingo prezidentavimo apkaltos būdu buvo išverstas iš posto, kurio dabar siekia jo pavaduotojas. Konstitucinis Teismas R. Paksui užkirto kelius eiti pareigas, reikalaujančias priesaikos Lietuvos valstybei. Tad ir V. Mazuronio kandidatavimą analitikai vertina kaip norą ne tik pareklamuoti partiją, bet ir kaip mėginimą išsikovoti ne amžino pavaduotojo, o savarankiško lyderio įvaizdį ir pozicijas.
Pagrindiniai lozungai: kova su oligarchija ir monopolijomis, LEO LT panaikinimas. V. Mazuronis sako, kad nebesuteiktų TS-LKD premjerui įgaliojimų formuoti Vyriausybę.
Redas Vilimas/BFL nuotr.
Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė rinkimuose nusprendė nesieti savęs su partija. Sunkiau jai sekasi susitvarkyti su vis iš naujo keliamais kaltinimais dėl bendradarbiavimo su KGB. Liustracijos komisija ragina atnaujinti tyrimą ir dar kartą peržiūrėti jau antro neskundžiamo teismo sprendimą. Pirmasis neskundžiamas sprendimas teigė, kad ji su KGB bendradarbiavo, antrasis tai paneigė. Ar bus trečias, neaišku. Per praėjusius prezidento rinkimus kandidatė sėkmingai konkuravo su dabartiniu prezidentu Valdu Adamkumi. Tačiau Seimo rinkimai parodė, kad ji jau politiškai išeina iš mados – K. D. Prunskienė ir jos partija liko už borto.
Pretendentė visada pritarė LEO LT projektui, neturi didelių užmojų teismų reformos ir saugumo veiklos srityse. Iš jos ryžto aišku, kad dar nenori į pensiją – jos netenkina vien kunigaikštienės titulą patvirtinantis dokumentas, kurį, supakuotą į lygintuvo dėžę, diplomatiniu paštu atsiuntė titulų dalytojai iš Rusijos.
Andrius Ufartas/BFL nuotr.
Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas. Jis ne tik tiksliai žino, kad rinkimų nelaimės, bet ir neturi aiškios nuomonės ,kuriai valstybei – Lietuvai ar Lenkijai − labiau nori įsipareigoti. Jo turima Lenko korta privertė įsipareigoti neveikti prieš Lenkijos interesus. Šiuo metu strateginių partnerių – Lietuvos ir Lenkijos − interesai nesikerta.
Ir V. Mazuronis, ir K. D. Prunskienė, kuriems panašūs susikirtimai neaktualūs, ragino VRK nekreipti dėmesio į Konstituciją ir nedaryti šiam pretendentui formalių kliūčių.
Tomas Urbelionis/BFL nuotr.
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, buvęs vienas pirmųjų saugumo direktorių iš verslo į politiką grįžta prieš pat rinkimus. Juos vadina iš anksto surežisuotu spektakliu ir demokratijos parodija.
Dar Atgimimo laikais radikaliais ir dažnais pasisakymais iš įvairių tribūnų garsėjęs Z. Vaišvila dabar skelbia aštuonis principus: „Demokratija − pilietis valstybės šeimininkas, pilietinė valdžios kontrolė; teisingumas − teisingi teismai ir visų piliečių lygybė prieš įstatymą; socialinis solidarumas − progresinė mokesčių sistema; ekonomikos gerovė − valstybinė monopolijų kontrolė, laisva konkurencija ir technologinė pažanga; apsišvietusi ir kultūringa visuomenė − išsilavinimo ir kultūros prieinamumas; patriotizmas: tautinis − ištikimybė savo tautai, pilietinis − ištikimybė savo valstybei; nepriklausomybė − valstybės suverenumas globalizacijos sąlygomis; tautos išlikimas − emigracijos stabdymas, imigracijos kontrolė ir tautinio tapatumo puoselėjimas“. Kandidatas remiasi klubu, kurį sudaro Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kiti piliečiai.
Šarūnas Mažeika/BFL nuotr.
Tautos prisikėlimo partijos lyderis. Pretendentas, iš televizijos linksmintojo greitai pasiekęs politinį olimpą ir tapęs Seimo pirmininku, siekia išnaudoti vienintelę galimybę. Atidėti planus siekti prezidento posto turbūt reikštų visai jų atsisakyti. Nors reitingai šiandien nebe tokie, kurie leido padaryti svaigią politinę karjerą, parlamento vadovas mėgins išnaudoti žvaigždės įgūdžius ir taktiką.
Jos esmė – nežadėti nieko ir kuo rečiau pasisakyti svarbiausiais valstybei klausimais. Kova su alkoholio vartojimu Seime, neva politikus persekiojančiais žurnalistais, didesnis nei kitų Seimo narių atlyginimo susimažinimas − svarbiausi jo pasiekimai. Jei reitingai nemeluoja, Seimo pirmininko galimybės nedidelės, bet vilčių jis nepraranda.
--------------------------------------------------------------------------------------------
Kandidatai į valstybės vadovo postą:
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius
Darbo partijos vicepirmininkė Loreta Graužinienė
Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė
Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovu prisistatantis Jonas Jankauskas
Generolas Česlovas Jezerskas
Publicistu prisistatantis Vytautas Kundrotas
Pilietinės demokratijos partijos kandidatas Algimantas Matulevičius
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Valentinas Mazuronis
Leidėjas Algirdas Pilvelis
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narė Kazimira Prunskienė
Vidmantas Sadauskas, kaunietis
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas, šios partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis
Savarankiškai savo kandidatūrą keliantis signataras Zigmas Vaišvila
Tautos prisikėlimo partijos kandidatas, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas
Rinkimų eiga
Balandžio 17 dieną Vyriausioji rinkimų komisija skelbs galutinį kandidatais į prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą, prasidės mėnesį truksianti prezidento rinkimų agitacijos kampanija.
Gegužės 16-ąją rinkimų agitacija jau draudžiama.
Gegužės 17 dieną pirmas prezidento rinkimų turas.
Gegužės 24 dieną skelbiami galutiniai pirmo rinkimų turo rezultatai.
Birželio 7-ąją EP rinkimai. Jei prireiks, kartu vyks antras prezidento rinkimų turas.
Birželio 14 dieną bus skelbiami galutiniai abejų rinkimų rezultatai.
Birželio 21 dieną komisija įteiks Europos Parlamento narių, išrinktų Lietuvoje, pažymėjimus.
Reikalavimai kandidatui
Šalies prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenantis Lietuvoje, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimais su užsienio valstybe, kuriam iki rinkimų suėjo ne mažiau nei 40 metų, nėra teismo pripažintas neveiksniu ar pagal teismo skirtą nuosprendį nėra atlikęs bausmės.
Tas pats asmuo prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Kandidatais į prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys, gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos. Pretendentų būti kandidatais į prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
Pretendentai kandidato į prezidentus statusą įgyja tik tada, kai yra įregistruoti Vyriausiosios rinkimų komisijos. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia jų sąrašą.
V. Adamkaus palinkėjimai
− Ką jums reiškia prezidento postas? Ko palinkėtumėte savo įpėdiniui? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė prezidento Valdo Adamkaus.
− Tai aukščiausias pripažinimas žmogaus gyvenime. Mano atveju šios pareigos buvo ilgo ir sąmoningo įsitraukimo į politiką tąsa. Dar būdamas paauglys įsitraukiau į antinacinį, o vėliau ir į antisovietinį judėjimą. Vėliau atsidūręs toli nuo gimtinės gyvenimą paskyriau atminties ir ryšių su Lietuva išsaugojimui, lietuvybės ir Nepriklausomybės idealui. Man tai buvo tarytum okupuotos Tautos įpareigojimas.
Esu dėkingas likimui, kad galėjau pamatyti, kaip svajonės virto realybe ir išsipildė mūsų idealai – Lietuva atgimė su nauja demokratinės valstybės jėga.
Savo įpėdiniui linkėčiau politiniame gyvenime ieškoti kompromisinių, mus vienijančių sprendimų, o ne konfrontacijos.
