Jau ne vienas aukšto valdžios vyro pasisakymas ar sprendimas visuomenėje bei žiniasklaidoje priimamas ne kaip veiksmas, nukreiptas į aptariamos problemos sprendimą, o kaip rinkiminė akcija. Visuomenė, politikai, politikos analitikai, žurnalistai liguistai seka galimų kandidatų veiksmus ir ieško rinkimų pradžios ženklų kiekvieno galimo kandidato veikloje.
Pretekstai, leidžiantys veikti taip, tartum rinkiminė kampanija jau prasidėjusi, atsiranda kasdien. Jei jų nėra - visada galima sukelti informacinę bangą pasiūlius savo naują žinių dienotvarkę.
Štai socialdemokratai ėmė kaltinti Valdą Adamkų, kad jis pradėjo rinkiminę kampaniją. Čia pretekstu tuo jį apkaltinti tapo Prezidento išsakytos mintys apie Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo sąlygas bei Prezidento pakankamai kategoriški pareiškimai, kad 2009 metais antrojo bloko uždaryti nereikėtų. Reakcija į tuos teiginius, ko gero, buvo netikėta net pačiam V. Adamkui. Vietoj ramaus aptarimo įvyko aistringas esminių Lietuvos pozicijų aptarimas bei politinių partijų akcijos siekiant pasinaudoti informacine proga ir dar kartą pareklamuoti savo organizaciją, savo lyderį.
Nesigilinant į Prezidento išsakytų teiginių lygį ir jų pasakymo laiką, mes galime drąsiai teigti, kad rinkimine prasme tai buvo veiksmas, dėl kurio visuomenė buvo priversta atkreipti dėmesį į V. Adamkų kaip galimą kandidatą.
Rinkiminių veiksmų racionalumo prasme tai buvo įprastas veiksmas siekiant suaktyvinti žmonių dėmesį kandidatui. Tačiau į klausimą, ar tai buvo padaryta sąmoningai, ar tai tebuvo paprastas Prezidento pareiškimas siekiant suaktyvinti konstruktyvesnį diplomatų bei politikų veikimą atominės elektrinės uždarymo klausimu, nieks negali tiksliai atsakyti. Net jei ir nebuvo siekiama rinkiminių tikslų, vis dėlto rinkiminis akcentas įgijo didžiulę reikšmę.
Kovo pradžioje V. Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo siūloma Aukščiausios tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui suteikti prezidentines socialines garantijas. Visais atvejais visuomenėje tai bus traktuojama ir kaip rinkiminis veiksmas siekiant sustiprinti galimą konservatorių paramą rinkimuose.
Kovo 11-osios šventės tapo papildoma proga pasireikšti politikams ir kartu neišvengiama visų politikų kalbų interpretavimo galimybe siejant jų pasisakymus su ateinančiais rinkimais. Taip Seimo pirmininko kalba iškilmingo minėjimo proga Operos ir baleto teatro salėje gali tapti tokiu analizės objektu. Čia jo pasisakymai apie sovietinį Lietuvos laikotarpį bei rezistencijos vertinimai sukels begales kalbų, aistringų kaltinimų. Tačiau rinkimine prasme šioje kalboje buvo labai aiškiai transliuojami rinkiminiai ženklai didžiajai rinkėjų daliai, pripratusiai prie pokarinės Lietuvos vertybių rinkinio. Psichologiškai ši kalba sukelia labai didelės žmonių dalies pritarimą, kadangi šie žmonės, nieko neveikę Lietuvos laisvės labui, potencialiai yra pasiruošę priimti bet kokį argumentą, pateisinantį jų nieko neveikimą. Seimo pirmininko kalba taip tampa pasyviosios daugumos susitelkimo katalizatoriumi. Taigi rinkiminio tikslo atžvilgiu šie žmonės traktuos A. Paulauską kaip artimą ir juos suprantantį politiką. Papildomas veiksnys jų susitelkimo didinimui gali būti radikalių dešiniųjų kaltinimai, priekaištai A. Paulauskui bei atskirų politikų ar visuomenės veikėjų protesto akcijos.
