„Laikas atsiminti, jog Lietuvą atkūrėme tam, kad joje būtų gera gyventi ne tik išrinktiesiems, ne tik tiems, kurie gimė esą teisingoje šeimoje“, – pirmadienį pristatydama savo programą žurnalistams sakė A. Maldeikienė.
„Mums reikalinga taiki revoliucija“, – teigė ji ir pažymėjo, kad revoliucija pirma turi įvykti žmonių širdyse ir protuose.
Anot politikės, kelionėse po Lietuvą ji tikisi aplankyti „visus Lietuvos kampelius“.
Su šūkiu „Po tamsos ateina Aušra“ prisistatanti politikė savo prezidentinę programą išdėstė 95 tezėmis. Ji, pavyzdžiui, pasisako už progresinius mokesčius, pažymi, kad „universitetų misija yra skleisti laisvą mintį ir kritinį mąstymą, o ne aptarnauti darbo rinką“, konstatuoja, kad „valstybės negalima sukurti šantažu, melu ir oponentų juodinimu“.
„Mes padarėme didelę klaidą patikėję, kad atgavus nepriklausomybę, darbas padarytas, o politika baigėsi (...). Valstybę palikome naujajai nomenklatūrai, ji buvimą valdžioje mato savitikslį, tik į save nukreiptą veiksmą. Tai buvo mūsų visų klaida. Politika, kurią aš suprantu kaip viešųjų reikalų sprendimą debatų būdu, niekada nesibaigia, tiesiog iš jos pasitraukus piliečiams ji tampa politikos imitacija, technokratų ir korumpuotų verslininkų žaidimų aikštele. Tokia politika tampa melu“, – kalbėjo A. Maldeikienė.
Ji kelis kartus pabrėžė esanti katalikė, o savo ekonomines pažiūras apibūdino kaip nuosaikios dešinės arba dešinės su sveiku protu. Tuo pačiu ji deklaravo esanti už tai, kad valstybė turėtų skatinti ir visokeriopai remti profsąjungas.
„Aš esu linkusi turėti širdyje kažkokią nuoširdžią pagarbą meritokratijai, išsilavinimui ir protui, vis dėlto aš manau, kad protas ir pagarba išsilavinimui, pagarba žmogaus ekonominei laisvei turi būti atsverta tuo, kad jis nepamirštų padaryti to, kas Šventajame rašte primenama ne kartą (...): tu tada gali naudotis savo darbo vaisiais ir tada sakyti, kad tavo vynuogynas tau atnešė naudos, kai atsilyginai visiems vynuogyno darbuotojams“, – dėstė A. Maldeikienė.
Anot jos, praktikoje tai pasireikštų tinkamu atlygiu mokytojams, medikams, sąžiningai mokamomis socialinėmis įmokomis, iš kurių mokamos pensijos tėvams.
Politikė, be kita ko, pasisakė už didesnes teisės netradicinės lytinės orientacijos žmonėms.
„Aš manau, kad šitie žmonės turi būti gerbiami, jiems turi būti suteiktos galimybės turėti normalias teisėtas partnerystes, kad jie galėtų adekvačiai ir turėti pavardę, jeigu jie, pavyzdžiui, užsienyje susituokė. Jeigu į Lietuvą grįžę jie nebegali gyventi kartu ir jiems neleidžia traktuotis šeima, aš manau, kad tai neleistina“, – sakė politikė.
„Gerbdama gyvybę, vis dėlto nepalaikau abortų draudimo, kuris neretai tik pagilina ir taip kenčiančių moterų skausmą“, – savo programoje taip pat teigia ji.
Savo programą A. Maldeikienė pirmadienį pristatė per spaudos konferenciją. Joje už politikę agitavo buvęs mokinys Tautvydas Marčiulaitis, Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė Simona Aginskaitė, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė ir kiti.
Pagal A. Maldeikienės programą, valstybė turėtų iki 2024 metų padvigubinti krašto apsaugos savanorių pajėgas, laikytis įsipareigojimo dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto skyrimo gynybai.
Užsienio politikos srityje ji pasisako už tai, kad Lietuva visomis išgalėmis palaikytų Europos Sąjungos tęstinumą, bet tuo pačiu metu mąstytų apie galimus ateities aljansus, jeigu dabartinė Sąjunga subyrėtų. Taip pat, anot politikės, Lietuvai būtinas didesnis solidarumas su pabėgėlių krizes patiriančiomis Europos sąjungininkėmis. Kartu ji pabrėžia, kad JAV buvo, yra ir išliks pagrindinis Lietuvos saugumo garantas, prioritetiniais vadina santykius su Lenkija.
Ekonominius santykius su dabartine Rusija A. Maldeikienė vadina rizikingais, o ryšių su Kinija plėtojimui kelia sąlygą – turi būti nepamirštami demokratijos ir žmogaus teisių klausimai.
60-metė A. Maldeikienė Seime dirba pirmą kadenciją. Prieš tai pagal politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ sąrašą ji buvo išrinkta ir dirbo Vilniaus savivaldybės taryboje, dėstė universitetuose, yra dirbusi ekonomikos mokytoja, žiniasklaidoje ir ryšių su visuomene srityse.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužę.
Kol kas oficialiai sieksiantys būti kandidatais į prezidentus taip pat paskelbė europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Seimo narys Naglis Puteikis. Buvę diplomatai Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis paskelbė dalyvausiantys konservatorių pirminiuose kandidatų į prezidentus rinkimuose. Liberalų sąjūdis yra skelbęs, kad kandidatu prezidento rinkimuose bus keliamas europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Svarstantis kandidatuoti neseniai paskelbė ir filosofas, vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis.
Kiti potencialūs kandidatai yra SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, parlamentarė Ingrida Šimonytė, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, premjeras Saulius Skvernelis, visuomenės nuomonės apklausose aukštai įsitvirtinęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo sprendimo dar nepaskelbė.
