Lietuvos karinei žvalgybai ir kontržvalgybai vadovaus ligšiolinis prezidento patarėjas gynybos klausimais pulkininkas leitenantas Juozas Kačergius.
Vienos slapčiausių Lietuvoje institucijų naujajam vadovui teks užtikrinti, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema išsaugotų NATO valstybei deramą karinės žvalgybos, kontržvalgybos ir kariuomenės imuniteto lygį.
Krašto apsaugos ministerijos pranešimu, penktadienį per neviešą ceremoniją KAM Antrajam operatyvinių tarnybų departamento ligšiolinis direktorius pulkininkas Gintaras Bagdonas vadovavimą perduos J.Kačergiui.
G.Bagdonas departamentui vadovavo nuo 2001 m., o 2006 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriaus ir vyriausiojo įgaliotinio Bendrai užsienio ir saugumo politikai Javiero Solanos (Chavjero Solanos) buvo patvirtintas Europos Sąjungos karinio štabo viršininko pavaduotoju trejiems metams. Lietuvos atstovas pareigas pradės eiti nuo šių metų balandžio mėn. ir vadovaus ES karinio štabo žvalgybos padaliniui.
G.Bagdonas pakeis šiuo metu Karinio štabo viršininko pavaduotoją žvalgybai generolą majorą Joao Nuno Vaz Antunes (Žuau Nunu Važą Antunešą). Šios pareigos yra aukščiausios iki šiol ES Tarybos Generaliniame sekretoriate turėtos Lietuvos atstovų pareigos.
J.Kačergius tarnybą Krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1992 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgose Marijampolės rinktinėje ir sėkmingai kilo karinės karjeros laiptais. 1994 metais jis su pirmuoju taikos palaikymo būriu LITPLA-1 Kroatijoje dalyvavo Jungtinių Tautų vadovaujamoje taikos palaikymo operacijoje UNPROFOR. 1995 - 1999 metais J.Kačergius tarnybą tęsė Gynybos štabe; 1999 - 2001 m. Krašto apsaugos ministro adjutanto pareigose; 2001 - 2002 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijoje; 2002 - 2003 m. Ryšio karininku JAV centrinėje vadavietėje (CENTCOM) Tampoje, Floridoje.
Vėliau J.Kačergius vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui, o nuo 2003 m. rudens paskirtas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktoriaus pavaduotoju. Nuo 2005 m. buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėju gynybos klausimais.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir atskaitingas prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Departamento direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia krašto apsaugos ministras.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS ketvirtadienį sakė, jog pasirinkimą skirti J.Kačergių nulėmė tai, jog "ratas žmonių, galinčių dirbti tokį darbą, nėra didelis".
"Jo išsilavinimas, tarnyba sistemoje, mokėjimas bendrauti, ankstesnis darbas AOTD ir Prezidentūroje - susidarė vaizdas, kad jis geriausiai tinkamas eiti šias pareigas", - sakė J.Olekas.
Pasak ministro, jis susitiko su ligšioliniu ir būsimuoju žvalgybos ir kontržvalgybos vadovais ir aptarė departamento veiklos prioritetus.
Skirtingai nuo daugelio Vakarų valstybių, kur karinė žvalgyba ir kontržvalgyba būna labai įslaptintos, o jų vadovų pavardės žinomos tik mažam aukščiausios vadovybės ratui, AOTD Lietuvoje dažnai linksniuojamas žiniasklaidoje.
G.Bagdoną 2003 metais smarkiai "išviešino" jo kandidatūrą vadovauti Valstybės saugumo departamentui pasiūlęs Seimui tuometinis prezidentas Rolandas Paksas. Kilus skandalui dėl jo vadovaujamos Prezidentūros pareigūnų veiklos ir paties R.Pakso ryšių su savo rinkimų kampanijos finansiniu rėmėju Jurijumi Borisovu, G.Bagdono kandidatūros į VSD vadovus svarstymas Seime buvo "numarintas", o pats karinės žvalgybos vadovas tapo vieša figūra, neretai patenka į gyvenimo būdo žurnalų puslapius.
Vėliau tarp KAM vadovybės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto buvo kilęs konfliktas dėl AOTD pažymų apie J.Borisovo vadovaujamos bendrovės sraigtasparnių remonto ir pardavimo Sudanui sandorius, pažeidžiant šiai šaliai taikomą tarptautinį embargą. Parlamentarai priekaištavo, kad AOTD per KAM laiku neinformavo šalies vadovybės apie bendrovės "Avia Baltika" abejotinus sandorius, tačiau AOTD tuomet šių kaltinimų išsigynė.
Pastaraisiais mėnesiais AOTD žiniasklaidoje minimas neigiamame kontekste dėl dešimtmečio senumo įvykių. Teigiama, kad kai kurie buvę AOTD operatyvininkai įsivėlė į neteisėtą ginklų prekybą ir turėjo ryšių su VSD buvusio darbuotojo Juro Abromavičiaus nužudymo vykdytojais.
