• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva didina gynybai skiriamą finansavimą atliepdama krašto apsaugos institucijų poreikius, pabrėžia prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius. Pasak jo, Donaldo Trumpo kalbos apie būtinybę NATO šalims skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai neturi įtakos Lietuvos strateginiams tikslams. 

Lietuva didina gynybai skiriamą finansavimą atliepdama krašto apsaugos institucijų poreikius, pabrėžia prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius. Pasak jo, Donaldo Trumpo kalbos apie būtinybę NATO šalims skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai neturi įtakos Lietuvos strateginiams tikslams. 

REKLAMA

„Tikrai prezidento paminėti 5 procentai nėra atliepimas į išrinktojo prezidento D. Trumpo žodžius – todėl, kad gerbiamas D. Trumpas, kai kalbėjo apie 5 proc. po to pasakė, kad bent 3,5 proc. (...) Su tais procentais truputėlį žaidžiama, kalbama ir tam tikrais atvejais, galbūt spekuliuojama“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Česnulevičius.

„Lietuvos atveju šitie skaičiai pagrįsti tuo, ko mums reikia. Ne NATO mums sako, kaip reikia pasiruošti gynybai ir kiek resursų tam skirti, ne JAV pasako, kiek reikia. Šiuo atveju vienintelė NATO valstybė, kuri sako, ką mums reikia padaryti, kad pasiruoštume gynybai, yra Lietuva“, – aiškino jis.

REKLAMA
REKLAMA

Prezidentūros atstovo teigimu, nėra aišku, kada Lietuva pasieks 5 proc. nuo BVP gynybai, tačiau yra aišku, kad vienintelis būdas didinti finansavimą yra skolinantis. Jis taip svarstė apie galimybę sutarti dėl geresnių skolinimosi sąlygų Europos Sąjungos (ES) lygiu.

REKLAMA

„Biudžetas nėra guminis, o jo užpildymo keliai yra žinomi. Vienintelė galimybė – tai papildomai skolintis. Tai, kas numatyta šiais metais, ir tai, kas mums leidžia turėti daugiau nei 4 proc. ir tikrai rimtai pasirūpinti gynyba, o ne šūkiais, tai jau yra pirmas žingsnis“, – pažymėjo prezidento patarėjas.

„Ar negalima numatyti skolinimosi galimybės nekomerciniais pagrindais, kas sumažintų procentą, kurį mes mokėtume? Sumažėtų skolos aptarnavimo našta. Ne vien klausimas bus sprendžiamas, kad mums reikia pinigų, mums reikia resursų, bet ir kaip su mažiausia įmanoma suma pasiektume maksimalų rezultatą“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA

ELTA primena, kad po spalį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija iki 2030 m. negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 m.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki 2030 m., asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.

Vyriausybei pakoregavus 2025 m. biudžeto projektą ir 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, Lietuvos krašto apsaugos finansavimo dydis šįmet turėtų pasiekti beveik 4 proc. nuo BVP.

Steigti Lietuvos kariuomenės diviziją VGT nutarė dar pernai gegužę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų