Todėl būsimą valstybės viziją neišvengiamai teko derinti su jais. Monarchistinių pažiūrų Tarybos nariai iškėlė pasiūlymą Lietuvos karaliumi paskelbti Viurtembergo (Vokietija) hercogą Vilhelmą fon Urachą. 1918 m. liepos 13 d. Taryba (nuo liepos 11 d. pervadinta į Lietuvos Valstybės Tarybą) daugumos balsų persvara išrinko V. Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Iš esmės, V. Uracho išrinkimas buvo politinis manevras. Tuo metu Vokietijoje buvo svarstomos galimybės prijungti Lietuvą prie Saksonijos arba Prūsijos.
Baimindamiesi tokios perspektyvos, dalis Tarybos narių manė, kad vokiečių hercogo išrinkimas Lietuvos karaliumi padėtų to išvengti. Lietuvių nenorą matyti V. Urachą Lietuvos valdovu iliustruoja ir tas faktas, kad nebuvo skubama jį pasikvieti į Lietuvą. Be to, netrukus pasikeitė ir politinės aplinkybės, pasidarė akivaizdu, kad Vokietija pralaimės karą (iš karo pasitraukė Vokietijos pusėje kovojusios Bulgarija ir Turkija). Tuo pasinaudodama Taryba 1918 m. lapkričio 2 d. atšaukė savo nutarimą dėl V. Uracho paskelbimo Lietuvos karaliumi.
Tą pačią dieną, kuomet buvo atšauktas V. Uracho paskyrimas, Taryba priėmė Laikinąją Lietuvos konstituciją. Remiantis ja laikinai valstybės valdymo organais tampa: Valstybės Taryba, Valstybės Tarybos Prezidiumas ir Ministerių kabinetas. Tokia padėtis turėjo išlikti tol, kol bus išrinktas Steigiamasis (Kuriamasis) Seimas. Deja, šalyje tuo metu vyravo dideli politiniai nesutarimai, vyko Nepriklausomybės kovos, todėl nė vienas Ministerių kabinetas nesugebėjo ilgiau išsilaikyti. Siekiant įvesti daugiau stabilumo šalyje, 1919 m. balandžio 4 d. Taryba pakeitė Laikinąją Konstituciją ir įsteigė valstybės Prezidento instituciją.
Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona. Jis buvo pasirinktas į šias pareigas kaip neutralus asmuo,galėjęs konsoliduoti susiskaldžiusias Lietuvos politines jėgas, nes tuo metu buvo užsienyje ir nuo 1918 m. pab. nedalyvavo vidaus politikoje. Pirmasis Lietuvos Prezidentas A. Smetona ėjo pareigas iki 1920 m. birželio 19 d. Prezidento institucija gyvavo visą tarpukarį iki 1940 m. kai, šalį okupavus Sovietų Sąjungai, buvo panaikinta. XX a. pabaigoje Lietuvai atstačius Nepriklausomybę įvyko konstitucinis referendumas, buvo priimta Konstitucija, kurioje buvo įteisinta Lietuvos prezidento institucija. Pirmuoju atkurtos Lietuvos prezidentu 1993 m. visuotiniu šalies piliečių balsavimu buvo išrinktas Algirdas Brazauskas.
Nors prezidento institucijos reikšmė ir įgaliojimai ilgainiui kito, tačiau ši institucija tiek tarpukario,tiek ir dabartinėje Lietuvoje išliko viena iš svarbiausių šalies valdyme.
Įdomu tai, kad Penktuoju Lietuvos prezidentu Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. kovo 12 d. paskelbė Joną Žemaitį, pokarinio antisovietinio pasipriešinimo vadovą, (po mirties). Taip pat įdomu, kad Lietuvos Prezidentas, kaip ir kiekvienas dirbantis žmogus, turi darbo pažymėjimą.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
