Prezidento tėtis Antanas Nausėda aprodė jam priklausantį keturių aukštų vėjo malūną. Šis kadais buvo žmonos tėvo – Jurgio Končiaus turtas.
„Kai aš atvažiuodavau pas uošvius, tai jie mane neleisdavo su žmona kalbėtis ir būti jos namuose, vesdavosi mane čia parodyti kaip veikia malūnas, norėjo išmokyti mane, kad aš sugebėčiau matyt ateity, tikėjosi kad aš būsiu žentas ir kad aš būsiu malūnininkas kai aš atvažiuodavau pas uošvius jie neleisdavo man būti, vesdavosi mane čia parodyti kaip veikia malūnas, norėjo išmokyti kad aš sugebėčiau tikėjosi, kad aš būsiu žentas malūnininkas", – kalbėjo Gitano Nausėdos tėtis A. Nausėda.
Visgi uošvio noras išsipildė ir vėjo malūnas skaičiuoja daugiau nei šimtmetį. Tiesa, A. Nausėda malūnininku netapo, bet čia įkūrė muziejų, kuriame apsilankyti gali visi važiuojantys pro šalį, keliu Darbėnai – Šventoji.
„Savu laiku čia buvo grūdai malami, miltai gaminami, o dabar paliko kaip laisvalaikiui, žmonėm praleisti laiką. Atvažiuoja poilsiautojai iš Palangos, sužino kad netoli yra čia 4-5 kilometrai", – tęsė prezidento tėtis.
Jurgis Končius, prezidento senelis, malūną įsigijo grįžęs iš Amerikos, kur dirbo anglių kasyklose. Pirkinys jam atsiėjo tiek, kiek tuo metu kainavo 400 karvių. Prezidento senelis malūnininku čia dirbo iki pat mirties.
„Viskas yra išlikę, viskas kaip buvę, konstrukcijos, pagrindai viskas yra išlikusios, yra tik pakeistas skiedras, danga, kepurė pakeista yra", – toliau pasakojo A. Nausėda.
Tiesa, malūnas iš Končiaus buvo privatizuotas ir atitikęs kolūkiui. Tik atgavus nepriklausomybę, Nausėdoms malūną pavyko susigrąžinti. Tuomet ir prasidėjo jo atnaujinimas, kainavęs 140 tūkstančių litų. Šią sumą skyrė patys Antanas ir Ona Nausėdos, o dalį suteikė valstybė, nes objektas – architektūros paminklas.
Po prezidento rinkimų vietiniai ėmė peštis: kam gi priklauso šis malūnas, gyvenantiems Darbėnuose ar Lazdininkuose? Vietos seniūnas Alvydas Poškys sako, kad žmonės jam davė ir naują vardą – nuo šiol tai prezidentinis malūnas:
„Mes galbūt tik šiandien visiems paskelbsim, kad jisai prezidentinis malūnas. Tai, manau, visus lietuvius, visus piliečius kviečiam prie šito malūno atvažiuot."
„Ir šiaip pravažiuojantis žmonės labai daug Vilniaus, Kauno žmonių čia važiuoja ir visi užsuka čia nusipaveiksluoti. Nes tikrai yra labai įdomus ir tokių malūnų jau yra mažai", – kalbėjo bendruomenės pirmininkė Miroslava Bružienė.
Norintys apsilankyti vėjo malūne, gali tai padaryti užsukę pas šalia gyvenančią Joaną.
Anot moters, dabar malūnas sulauks dar daugiau dėmesio. Juolab, kad ir prezidentas Gitanas Nausėda vykusioje spaudos konferencijoje, apie jį užsiminė:
„Jis tapo traukos objektu dar gerokai iki mano tapimo Lietuvos respublikos prezidentu kadangi nuolat lankydavosi ir vestuvininkai ir šiaip žmonės, kurie poilsiaudavo šiame vakarų Lietuvos regione. Ar jis dabar taps dar didesniu traukos objektus? Galimas dalykas, kad taip."
Tuo metu prezidento tėtis jau turi idėjų, kas vėjo malūne galėtų vykti:
„Pirmam aukšte galima būti šokių aikštelės padaryti, antram aukšte pokylių stalus, kur galima būtų vestuvės krikštynas švęsti, , viršuj galima permiegoti, galbūt ir miegamuosius padaryti, ketvirtam aukšte yra langai, aplinka graži."
Antanas Nausėda sako, kai žmona Ona dar buvo gyva, jiedu sutarė, šį unikalų statinį padovanoti anūkėms:
„Pažiūrėsim kokie anūkių vyrai bus, gal su gerom idėjom ir energija didele ką nors sugalvos, patarimų duotumėm."
Nors oficialiai tai Lazdininkų vėjo malūnas, Nausėdos jį vadina Jurgio Končiaus malūnu, prezidento senelio garbei.
